Nors Antonino Artaud kino teorijai skirti darbai nėra tokie žinomi kaip jo veikla teatre, tačiau ištisą dešimtmetį (1924 – 1935 m.), iki pasirodant knygai „Teatras ir jo antrininkas“, Artaud skyrė kino projektams. Iš viso jis parašė penkiolika filmų scenarijų, pagal vieną kurių Germaine Dulac pastatė patį pirmąjį siurrealistinį filmą „Kriauklė ir šventikas“. Šis filmas padarė… Read More: Raganavimas ir kinas »
Tikroji kritika iš tiesų prasideda anapus laikraštinių recenzijų, kurių pagrindinis tikslas – žiūrovui patarti arba nepatarti nueiti į kiną, tai yra nusipirkti bilietą. Paprastai tokia kritika užsiima kas mėnesį arba ketvirtį išeinantys kino žurnalai, į filmą atsiliepiantys tada, kai kino teatruose jo nebėra. Ji iš esmės skirta tiems, kurie filmą jau matė. Kyla klausimas, kam… Read More: Kas yra kino kritika »
Fausto likimas – Europos kultūros likimas. Fausto siela – Vakarų Europos siela. Ši siela buvo pilna audringų, begalinių siekių. Joje buvo išskirtinis dinamiškumas, nežinomas antikos sielai, helenų sielai. Jaunystėje, Renesanso epochoje ir dar anksčiau, viduramžių Renesanse, Fausto siela aistringai ieškojo tiesos, po to įsimylėjo Gretchen, ir kad įgyvendintų savo begalinius žmogiškuosius siekius, sudarė sąjungą su… Read More: Priešmirtinės Fausto mintys »
„Kodėl gamta žmogui buvo tokia nedosni, kad neleido jam šviesti – vienam skaisčiau, kitam blankiau, kiekvienam pagal tai, kiek jo viduje esama šviesos?“ Friedrich Nietzsche Praėjo kiek daugiau nei šimtas metų nuo Nietzsche’s. Ar nihilizmas ir iškiliausia jo vėliavnešė metafizika jau įveikti? Ar metafizikos ir nihilizmo slibiną galutinai pribaigė Heideggeris? O gal metafizikos pabaigą,… Read More: Kelios pastabos apie kritinę ontologiją »
Šio straipsnio tikslas yra ne užginčyti kokio nors konkretaus meno kūrinio (objekto) meninę vertę ar pateikti vieną ir neginčijamą meno kūrinio apibrėžimą. Nors straipsnyje ir analizuojami keli konkretūs meno kūrinių pavyzdžiai, tačiau autorė jokiu būdu nepretenduoja į savo nuomonės absoliutumą. Nekeliamas tikslas ir apibrėžti, kas nėra menas. Tokia aspiracija būtų akivaizdžiai per daug ambicinga ir… Read More: Šiuolaikinio meno ribos ir užribiai. Ar marinuotas ryklys yra meno… »
2 dalis ISTORIJOS NEBUVIMO SAMPRATA Kritinė masė Jeanas Baudrillardas istorijos išnykimą aiškina iškeldamas dvi hipotezes. Pirmoji hipotezė siejama su modernybės, technologijų, medijos įvykių akceleracija bei visais ekonominiais, politiniais ir seksualiniais mainais. Šie procesai įtakojo tai, ką Baudrillardas vadina „pabėgimo greičiu“ (escape velocity), greičiu, reikalingu kūnui išsilaisvinti nuo planetos gravitacinio lauko, kitaip tariant, realybės ir… Read More: Medijų visuomenės kritika Jeano Baudrillardo filosofijoje (2) »
Dvi Michelio Foucault paskaitos, skaitytos 1979 m. spalio 10 ir 16 d. Stanfordo universitete Jungtinėse Amerikos Valstijose. I paskaita. Pavadinimas atrodo pretenzingai, aš tai suvokiu. Vienok būtent tokio pasirinkimo priežastis įgalina ir atsiprašymą už tai. Pradedant XIX amžiumi Vakarų mintis nepertraukiamai kritikavo proto vaidmenį – tiksliau, proto trūkumą – politinėse struktūrose. Tai yra nuolatinis sekantis dalykas,… Read More: Omnes et singulatim: politinio proto kritikos link (I) »