Žymų Archyvai: filmas

Asmens tapatumo problema Kieślowskio filme Dvigubas Veronikos gyvenimas

pagal | 2012 10 11

„Tik kūnas yra ta neigiančioji, ribojančioji, koncentruojančioji, glaudinančioji jėga, be kurios asmenybė išvis neįmanoma. Atimk iš savo asmenybės kūną – ir iš jos nebeliks nieko. Kūnas – tai asmenybės pagrindas, jos subjektas“, – knygoje „Krikščionybės esmė“ rašo vokiečių filosofas Ludwigas Feuerbachas. O kas nutinka tuomet, jei tuo pat metu, bet skirtingose vietose, ima egzistuoti du… Read More: Asmens tapatumo problema Kieślowskio filme Dvigubas Veronikos gyvenimas »

Žiūrėti ar skaityti? – Kalbant apie Michailo Jampolskio knygą „Kalba – kūnas – įvykis: kinas ir prasmės paieškos“

pagal | 2012 04 09

Išaušo diena, kai visuotinai slankiojantis posakis apie žmogaus būvį par excellence tapo „Jei tavęs nėra televizoriuje, tavęs nėra visai“. O štai tuomet viskas pradėjo vystytis septynmyliais žingsniais: „Jei tavęs nėra internete…“, „Jei tavęs nėra socialiniame tinkle…“, „Jei tavęs nėra Facebook‘e…“ ir taip ad infinitum skersai išilgai. Sutraukiant visą šį kvaitulį į vieną paprastą žodį, galima… Read More: Žiūrėti ar skaityti? – Kalbant apie Michailo Jampolskio knygą „Kalba… »

Pokalbis su Aleksandru Sokurovu

pagal | 2012 04 09

Filmuose pavojinga kalbėti filosofinėmis temomis, nes režisieriai dažnai apgauna žiūrovus. Jie sukuria netikrą filosofinę erdvę, pseudofilosofines idėjas, kurios tikrovėje nieko nereiškia. Taip mes pametame siūlo galą, nebežinome, ko mums reikia. Kinas man – ne apskritimas, ne sfera, o plokštuma. To mane išmokė literatūra. Kinas yra tiesiog plokščias ir labai nutolęs nuo sferos dimensijų, tolimas kosminei… Read More: Pokalbis su Aleksandru Sokurovu »

Filosofinė vaizdinio refleksija kinematografijoje (2)

pagal | 2012 02 26

Gilles‘io Deleuze‘o vaizdinio-judėjimo koncepcija: Andrejus Tarkovskis savo knygoje „Įamžintas laikas“, pradėdamas skyrių, skirtą aptarti filmo vaizdinio temai, cituoja vokiečių rašytoją, kritiką Thomą Manną: „<…> reikšmingas-fenomenas yra reikšmingas būtent todėl, kad jis viršija savo limitus, tarnauja kaip ekspresija ir kaip kažko, esančio dvasiškai platesnio, simbolis, kaip visas jausmų ir minčių pasaulis, įkūnytas jame su didesne ar… Read More: Filosofinė vaizdinio refleksija kinematografijoje (2) »

Borgeso idėjų pėdsakai fantastinėje literatūroje bei kine

pagal | 2012 02 26

Kai kam gali kilti klausimas, ką bendro turi vienas intelektualiausių XX a. rašytojų Jorge Luisas Borgesas (1899–1986) su dažniausiai antrarūšiu tiek literatūroje, tiek kine laikomu mokslinės fantastikos žanru? Viename interviu į klausimą, koks esminis skirtumas tarp realistinės ir fantastinės literatūros, rašytojas atsako: „Kadangi mes nežinome, kokiam žanrui – realistiniam ar fantastiniam – priskirti pačią visatą,… Read More: Borgeso idėjų pėdsakai fantastinėje literatūroje bei kine »

Filosofinė vaizdinio refleksija kinematografijoje (1)

pagal | 2012 01 22

Bergsoniškoji vaizdo koncepcija Gilles’io Deleuze’o kino filosofijoje Kaip jau minėjome straipsnyje „Kinematografijos ir filosofijos santykis“, pirmame savo knygos „Kinas“ tome, pavadintame „Vaizdinys-judėjimas“, G. Deleuze’as teigia, jog ši knyga nėra siekis sukurti bei aprašyti kino istoriją. Tai siekis ištirti tam tikrus kinematografinius konceptus, kurie jokiais būdais nėra techniniai, kaip, pavyzdžiui, įvairios kardų rūšys, skirtingi kameros judesiai,… Read More: Filosofinė vaizdinio refleksija kinematografijoje (1) »

Mąstymo negalimybė Larso von Triero „Melancholijoje“

pagal | 2012 01 07

Filmas „Melancholija“ prasideda gana neįprastai: sulėtinti vaizdai, fone sustingę kūnai, kadruoti judesiai, Žiustina, plaukianti upe tarsi Ofelija. Visi vaizdai yra siurrealistiniai, panašūs į ką tik pabudusio žmogaus sapno nuotrupas, lyg būdraujantys vaizdai. Larsas von Trieras tampa dailininku, tapančiu vaizdinius, viskas pateikiama kaip kokiame Salvadoro Dalí paveiksle. Žinant visą filmo eigą, galima sakyti, kad visi šie sulėtinti vaizdai… Read More: Mąstymo negalimybė Larso von Triero „Melancholijoje“ »