Žymų Archyvai: filmas

Kodėl Deleuze’as žavėjosi Godardo filmais?

pagal | 2011 07 05

Kinas – vienas jauniausių menų, kuriuo domėjosi prancūzų filosofas Gilles’is Deleuze’as. Kaip pažymi Nerijus Milerius savo interviu, yra svarbu, kaip analizuojamas kinas. Negalima taikyti kinui jau esamų teorijų, kurios visiškai neatskleistų ar užgožtų kino specifiką. Labai dažnai pasitaiko, kad filosofai savo teorijas taiko visur, tarsi jos būtų universalios, tinkančios kiekvienam kūriniui. Todėl ir kino filosofija… Read More: Kodėl Deleuze’as žavėjosi Godardo filmais? »

Trys prisilietimai prie Michelangelo Antonioni

pagal | 2011 06 06

Aplinkkeliai siūlo kūrybinį eksperimentą minčiai, refleksijai ar skaitymui. Trys  autorės parašė autonomiškus tekstus vedamos vieno kūrybinio labirinto vingio – kino režisieriaus Michelangelo Antonioni vaizdinių pagundos. Šis eksperimentas siekia sukurti akstiną įsiterpti ketvirtajam takui – skaitančiojo neabejingumui.   PIRMAS PRISILIETIMAS Giedrė Braškutė   Perfrazavus Francio Bacono šūkį „Mokslas – tai jėga“, galima apibūdinti racionalizmo, begalinio tikėjimo ir pasitikėjimo… Read More: Trys prisilietimai prie Michelangelo Antonioni »

Žaidimas vaidmenimis. Sadizmo ir mazochizmo ženklai filme „Antikristas“

pagal | 2011 02 20

Aš tavo mokytojas, tu mano kankintojas. Tu didybė, aš tavo auka. Tavo mąstymas, mano kančia. Tik aš galiu apibūdinti tavo kankinimą. Juk žodžiai tampa pačiais galingiausiais, privertę kūną beatodairiškai kartoti jų diktuojamą judesį. Ausis – didžiausia gundytoja ir stipriausia baudėja. Aš kuriu kontraktus – tu juos naikini ir šlykštiesi. Aš bėgu nuo vienatvės prisirakindama prie… Read More: Žaidimas vaidmenimis. Sadizmo ir mazochizmo ženklai filme „Antikristas“ »

Filosofinės koncepcijos Andrejaus Tarkovskio kūryboje

pagal | 2011 02 04

Visi Andrejaus Tarkovskio filmai – tai autoriaus pasakojimas apie save ir pasaulį, kuriame jam lemta gyventi ir kurti. Šis pasaulis yra unikalus menininko suvokimo darinys, kuriame harmoningai susilieja matomi ir nematomi realybės aspektai, „normalaus“ ir perversiško pradai. A. Tarkovskio filmuose sutaikoma net ir tai, kas atrodo esą iš esmės nesuderinama – gyvenimas ir mirtis. Menininko… Read More: Filosofinės koncepcijos Andrejaus Tarkovskio kūryboje »

Filosofijos ir kino paraštės

pagal | 2011 02 04

– Filosofijos ir kino paraštės: G. Deleuze’o ir J.-L. Godard’o susitikimas – „Kiekvienas yra menininkas, bet tik menininkas tai žino“, – toks užrašas puikuojasi ant Šiuolaikinio meno centro fasadinės sienos ir braunasi į praeivių sąmonę. Tai – ištarmė, prie kurios šių eilučių autorius dažnai sugrįžta, apmąstydamas kasdienį žmogaus buvimą dabartinėje aplinkoje, imperatyvus, leidžiančius ir įprasminančius kasdienybės… Read More: Filosofijos ir kino paraštės »

Mąstyti prievartą: „Andrejus Rubliovas“ (III)

pagal | 2011 01 28

III dalis „Balso netektis ir atgavimas“: Nors žiauriausios filmo scenos neabejotinai yra totorių įsiveržimas į miestą, lydimas kruvinų jo gyventojų skerdynių, tačiau absoliuti prievarta prieš Kitą arba žmogiškumo netekimas įprasminamas paties Andrejaus Rubliovo nuopolyje. Filmo dalyje, pavadintoje „Aistros pagal Andrejų“, pateikiamas jo ir Teofano Graiko pokalbis aiškiai rodo du skirtingus požiūrius į žmogaus prigimtį. Vienoje… Read More: Mąstyti prievartą: „Andrejus Rubliovas“ (III) »

Mąstyti prievartą: „Andrejus Rubliovas“ (II)

pagal | 2011 01 21

II dalis „Bučinio prievarta“: Žvilgsnio fenomenologija, kaip parodo Sartre’as, autentišką Aš ir Kito santykį paverčia dviejų laisvių konfliktu. Aš tapatybė gimsta kovos lauke. Būtent tokia, sartriška žvilgsnių dvikova prasideda jau minėtas Andrejaus Rubliovo susitikimas su jauna pagone. Iš pradžių slaptas, beveik panoptinis nuogą kūną slapčia stebintis jo žvilgsnis greitai demaskuojamas ir stoja į atvirą mūšį,… Read More: Mąstyti prievartą: „Andrejus Rubliovas“ (II) »