Žymų Archyvai: fenomenologija

Šiuolaikinio meno ribos ir užribiai. Ar marinuotas ryklys yra meno kūrinys?

pagal | 2012 11 13

Šio straipsnio tikslas yra ne užginčyti kokio nors konkretaus meno kūrinio (objekto) meninę vertę ar pateikti vieną ir neginčijamą meno kūrinio apibrėžimą. Nors straipsnyje ir analizuojami keli konkretūs meno kūrinių pavyzdžiai, tačiau autorė jokiu būdu nepretenduoja į savo nuomonės absoliutumą. Nekeliamas tikslas ir apibrėžti, kas nėra menas. Tokia aspiracija būtų akivaizdžiai per daug ambicinga ir… Skaityti toliau »

Manasis aš kaip kitas ir kaip persona non grata

pagal | 2012 11 05

Žmogus – tai būtybė, kurią dažnai suvokiame kaip objektą. Objektą, kurį galime pasverti, apžiūrėti kaip paveikslą, pamatuoti savais matais, vertinti moksliniais kriterijais, „padėti“ į lentyną kaip seniai nebetinkamą vartoti. Ar dar galima į žmogų pažvelgti kitaip? Kaip šiuolaikinę sąmonę paveikia autentiška akistata su kitu? Sociologai seniai sutarė, kad žmogus yra socialiai angažuota, bendruomeniška būtybė. Nuo Adomo… Skaityti toliau »

Veidas kaip „tuščias ekranas“

pagal | 2012 11 03

Aš žiūriu į veidą ir bandau nuspėti mintis… Nuosekliai tyrinėju kiekvieną raukšlę ir mimiką, kad galėčiau apspręsti, kas tu esi. Man nieko daugiau nebereikia, nugrimztu į meditaciją, žingsnis po žingsnio sekdama veide pasislėpusius ženklus… Veronika J.: – Alphonso Lingis, versdamas Emmanuelio Levino darbus, savaip interpretuoja veido etiškumą, jo santykį su Kitu. Knygoje „Pavojingos emocijos“, skyriuje… Skaityti toliau »

Redukcija: fenomenologinė ir nefenomenologinė

pagal | 2012 09 07

Malonu pristatyti seną „Aplinkkelių“ bičiulį Algį Mickūną. Siūlome išgirsti šio nenuilstančio „Sokrato anūko“ balsą. Taip save nuolat vadina šis žinomas lietuvių filosofas įvairiuose ratuose, rateliuose, klubuose, susitikimuose, baruose ir auditorijose. Mąstančiai publikai Mickūno ir jo filosofavimo pobūdžio, stiliaus ar minties krypties atskirai pristatyti nereikia. Jis jau ilgą laiką Lietuvoje nepailsdamas dalinasi savo įgūdžiais ir žiniomis. „Baltų… Skaityti toliau »

Veido prasmė Levino filosofijoje

pagal | 2012 08 13

Knygoje „Totalybė ir begalybė“ Emmanuelis Levinas labai daug dėmesio skyrė veidui. Kalbėdami, kūną mes linkę suprasti kaip visu ūgiu matomą objektą. Tačiau Levinas pastebėjo, kad susitikę su žmogumi visų pirma žiūrime į veidą, akis ir nepuolame nužvelgti viso kūno. Taip pat jis pabrėžė, kad tik veidas yra bendravimo šaltinis, kuris parodo atsaką į kitą, emocijas,… Skaityti toliau »

Maurizio Pagano paskaitos apie Hegelį

pagal | 2012 07 29

Ką veikti filosofijos dirvonuose, jei prieš gerą šimtmetį su kaupu gyvenęs filosofas Friedrichas Nietzsche sakė, kad geriausiu atveju jį supras po poros šimtmečių? Jei jis buvo teisus, o jo įžvalgos būta gana aštrios ir taiklios, gyvename šio filosofo idėjų supratimo ir išpildymo bei apmąstymo priešaušryje. Taigi kas baigiasi? Kokios mintys praranda savo gyvybines jėgas ir… Skaityti toliau »

Vidinė patirtis: Hegelis

pagal | 2012 07 24

Ištrauka iš Georges’o Bataille knygos „Vidinė patirtis“ (L’expérience intérieure, 1943).   Ketvirta dalis: Post Scriptum kančiai (arba nauja teologinė mistika) III. Hegelis Žinoti reiškia: darant žinomu, sugriebiama tai, kas nežinoma ir sutapatinama su tuo, kas žinoma. Tai suponuoja arba tvirtą pagrindą, ant kurio visa yra (Descartes), arba žinojimo cirkuliaciją (Hegel). Pirmu atveju, jei pagrindas išslystų…;… Skaityti toliau »