Dabarties intelektualiniame lauke, ypatingai, kai susiduria tarpdalykiniai laukai, fenomenologija nuskamba dažnai. Kartais atrodo, jog ji tapo didelės dalies mokslų – XX a. pabaigos ir XXI a. pradžios – novum organum. Dalis Francio Bacono siekio išsipildo. Deja, fenomenologija negaili svarios kritikos XVII a. Novum Organum Scientiarum autoriui ir minčiai, tačiau, paradoksalu, ji pati užėmė jo vietą. Beje, yra… Skaityti toliau »
Pokalbis iš video ciklo „Pokalbiai su filosofais“, kurį bendrai vykdo portalas Aplinkkeliai.lt ir VšĮ Meno avilys. – Kalbiname filosofą, fenomenologą, Vytauto Didžiojo universiteto Filosofijos katedros vedėją prof. Dalių Jonkų. Išgirsite apie profesoriaus studijas Leningrade, Lietuvos filosofijos terpę, filosofų politinį angažuotumą, apie susidomėjimą fenomenologija, fenomenologinę patirtį bei fenomenologinę dualizmo įveiką, gyvenamąjį pasaulį, praktinę fenomenologiją, psichologizmą ir natūralizavimą,… Skaityti toliau »
Tikroji kritika iš tiesų prasideda anapus laikraštinių recenzijų, kurių pagrindinis tikslas – žiūrovui patarti arba nepatarti nueiti į kiną, tai yra nusipirkti bilietą. Paprastai tokia kritika užsiima kas mėnesį arba ketvirtį išeinantys kino žurnalai, į filmą atsiliepiantys tada, kai kino teatruose jo nebėra. Ji iš esmės skirta tiems, kurie filmą jau matė. Kyla klausimas, kam… Skaityti toliau »
Fenomenologija ir filmų patirtis. Filmas kaip naujoji kalba Knygos „Akies kreipimasis“ autorė Vivian Sobchack teigia, kad jos darbo tikslas – apibūdinti ir paaiškinti kinematografinės prasmės bei regėjimo patirties, kaip įkūnytos ir reikšmingos egzistencinės veiklos, šaknis ir padėtį; prieš-reflektyvi patirtis nėra nei žodinė, nei raidinė, tačiau fenomenologijos tikslu vis tiek išlieka siekis apibūdinti, aprašyti patirtį. Labai… Skaityti toliau »
Kam filosofui sėlinti ir brautis, anot Platono, į visiškai jam svetimas ir nereikalingas dvi teritorijas: 1) imti į rankas amatininkų padarytus daiktus, vadinamus fotoaparatais, ir fiksuoti pasaulio akimirkas, slenkančias į visa apgaubiantį praeities rūką bei šiuo judesiu rizikuoti virsti šamaniško pasakojimo apie egzotiškų kraštų neįtikėtinus dalykus autoriumi arba amatininko pameistriu; 2) vis didėjant užfiksuotų įvykių… Skaityti toliau »
Šio straipsnio tikslas yra ne užginčyti kokio nors konkretaus meno kūrinio (objekto) meninę vertę ar pateikti vieną ir neginčijamą meno kūrinio apibrėžimą. Nors straipsnyje ir analizuojami keli konkretūs meno kūrinių pavyzdžiai, tačiau autorė jokiu būdu nepretenduoja į savo nuomonės absoliutumą. Nekeliamas tikslas ir apibrėžti, kas nėra menas. Tokia aspiracija būtų akivaizdžiai per daug ambicinga ir… Skaityti toliau »
Žmogus – tai būtybė, kurią dažnai suvokiame kaip objektą. Objektą, kurį galime pasverti, apžiūrėti kaip paveikslą, pamatuoti savais matais, vertinti moksliniais kriterijais, „padėti“ į lentyną kaip seniai nebetinkamą vartoti. Ar dar galima į žmogų pažvelgti kitaip? Kaip šiuolaikinę sąmonę paveikia autentiška akistata su kitu? Sociologai seniai sutarė, kad žmogus yra socialiai angažuota, bendruomeniška būtybė. Nuo Adomo… Skaityti toliau »