Pristatome turkų filosofo Cengizo Çakmako esė „Žvejoti vonioje“. Prof. dr. C. Çakmakas yra Stambulo universiteto Filosofijos istorijos katedros vedėjas, graikų filosofijos bei klasikinės filologijos specialistas. 2005 metais jis į turkų kalbą išvertė Herakleito „Fragmentus“ bei parašė jų komentarus. , ,, ,,, ,,,, ,,,,, Žvejoti vonioje Tas, kas neturi priežasties gyventi, neturi priežasties ir mirti. Moderniame pasaulyje klausimai… Read More: Žvejoti vonioje »
Melas pagal pačią savo sampratą siejasi su kažkuo paslėptu, vis dar nežinomu. Melas visuomet yra paslėptas melas. Jei kalbama apie viešą, „akivaizdų“ melą, tuomet reikalą turime su ideologinio pobūdžio iškraipymu, kuris jau liečia pačią mūsų žiūros konfigūraciją ir pastarosios ypatybes. Apie tikrąjį melą, kuris visuomet pasprunka nuo bet kokio tematizavimo ir konteksto, mažai ką tegalime… Read More: Apie meluojantį žmogiškumą ir destruktyvų subjektyvumą »
Jau keletą dienų mane persekioja žodžiai apie mirties nebuvimą. Ir štai vieną dieną, – klaidžiodamas po girią ir mąstydamas apie tiek daug sykių permąstytus, bet kaskart vis labiau kamuojančius žodžius, – sningant, nusileidau žemyn prie nedidelio upelio girioje. Vandens tėkmė trumpam užgožė mąstymą, bet tuoj visu smarkumu atgamino mane persekiojančias mintis. Tas žmogus, kaip ir aš, stovėjo prie… Read More: Sningant, žemyn »
„O jei jis liovėsi tave sapnavęs…“, – tokia citata iš kūrinio Alisa veidrodžio karalystėje pasitinka viename iš Jorge Luiso Borgeso apsakymų Griuvėsių rate, daugumos kritikų laikomu geriausiu jo apsakymu. J. L. Borgesas (1899 – 1986) – Argentinos rašytojas, kurio kūriniai tapo XX a. pasaulio literatūros klasika. Filosofinių idėjų interpretavimas, tikrovės ir vaizduotės žaismas, fantastinė Borgeso… Read More: Sapnas ir tikrovė »
Visi Andrejaus Tarkovskio filmai – tai autoriaus pasakojimas apie save ir pasaulį, kuriame jam lemta gyventi ir kurti. Šis pasaulis yra unikalus menininko suvokimo darinys, kuriame harmoningai susilieja matomi ir nematomi realybės aspektai, „normalaus“ ir perversiško pradai. A. Tarkovskio filmuose sutaikoma net ir tai, kas atrodo esą iš esmės nesuderinama – gyvenimas ir mirtis. Menininko… Read More: Filosofinės koncepcijos Andrejaus Tarkovskio kūryboje »
– Filosofijos ir kino paraštės: G. Deleuze’o ir J.-L. Godard’o susitikimas – „Kiekvienas yra menininkas, bet tik menininkas tai žino“, – toks užrašas puikuojasi ant Šiuolaikinio meno centro fasadinės sienos ir braunasi į praeivių sąmonę. Tai – ištarmė, prie kurios šių eilučių autorius dažnai sugrįžta, apmąstydamas kasdienį žmogaus buvimą dabartinėje aplinkoje, imperatyvus, leidžiančius ir įprasminančius kasdienybės… Read More: Filosofijos ir kino paraštės »
III dalis „Balso netektis ir atgavimas“: Nors žiauriausios filmo scenos neabejotinai yra totorių įsiveržimas į miestą, lydimas kruvinų jo gyventojų skerdynių, tačiau absoliuti prievarta prieš Kitą arba žmogiškumo netekimas įprasminamas paties Andrejaus Rubliovo nuopolyje. Filmo dalyje, pavadintoje „Aistros pagal Andrejų“, pateikiamas jo ir Teofano Graiko pokalbis aiškiai rodo du skirtingus požiūrius į žmogaus prigimtį. Vienoje… Read More: Mąstyti prievartą: „Andrejus Rubliovas“ (III) »