Kaip arabų vertėjai padėjo išsaugoti graikų filosofiją ir klasikinę tradiciją

pagal | 2017 07 09
Komentarų: 0

Antikiniame pasaulyje filosofijos kalba – o tuo pačiu mokslo ir medicinos – pirmiausia buvo graikų kalba. „Filosofija netgi po romėnų įvykdyto Viduržemio jūros regiono nukariavimo ir pagonybės baigties buvo stipriai siejama su helenistine kultūra“, – rašo internetinės svetainės History of Philosophy without any gaps („Filosofijos istorija be jokių spragų“) įkūrėjas filosofijos profesorius Peteris Adamsonas. „Pagrindiniai… Read More: Kaip arabų vertėjai padėjo išsaugoti graikų filosofiją ir klasikinę tradiciją »

Teatras senovės Atėnuose ir Romoje

pagal | 2017 06 26
Komentarų: 1

Senovės Atėnuose teatras, kaip ir demokratija, buvo bendras reikalas. Atėniečiai buvo daugiau nei pasyvi auditorija. Nemaža dalis piliečių iš tikrųjų prisidėdavo prie pjesių kūrimo ir parengimo, lygiai taip pat jie dalyvaudavo tautos susirinkime ir prisiekusiųjų teismuose. Pats teatras buvo garbinga kasmetinių religinių švenčių sudedamoji dalis. Įsitraukimo į teatro veiklą mastą aprašė Williamas Scottas Fergusonas, savo… Read More: Teatras senovės Atėnuose ir Romoje »

Antikinių vaizdinių pasaulis Kavafio „Itakėje“

pagal | 2017 06 18
Komentarų: 0

Graikų poetas Konstantinas Kavafis (1863–1933) savo eilėraštyje „Itakė“ remiasi žinomu Homero „Odisėjos“ pasakojimu kaip metafora, skirta įvardinti gyvenimo kelionę. Eilėraštis parašytas graikiškai, į lietuvių kalbą jį išvertė Tomas Venclova. Nors tam tikra originalo lyrika ir ritmas vertime neišvengiamai prarandami, dėl savo prasmės turinio eilės vis tiek palieka stiprų įspūdį: Kada išplauksi praraston Itakėn, prašyk dievus,… Read More: Antikinių vaizdinių pasaulis Kavafio „Itakėje“ »

Ginant Heideggerį

pagal | 2017 05 31
Komentarų: 0

  Vokiečių filosofas Martinas Heideggeris mirė daugiau nei prieš keturiasdešimt metų, tačiau žiniasklaida niekada nesiliovė domėtis jo veikla: ne dėl jo idėjų, o dėl jo sąsajų su nacizmu. Pačią naujausią diskusiją (ją puikiai apžvelgė Jonathanas Derbyshire’as) sukėlė triukšminga reklama, pristačiusi leidinį Schwarzen Hefte („Juodieji sąsiuviniai”), tūkstančio puslapių apimties į juodus viršelius įrištų užrašų knygelių, kuriose… Read More: Ginant Heideggerį »

Vien tik Dievas gali mus išgelbėti: Der Spiegel pokalbis su Martinu Heideggeriu (II)

pagal | 2017 05 26
komentarai 2

Nors Martinas Heideggeris buvo vienas vaisingiausių XX a. mąstytojų, tiktai keli jo amžininkai buvo kritikuoti griežčiau ir aštriau negu jis. Didžiumą tos kritikos iššaukė jo paties nei paneigtos, nei patvirtintos, nei paaiškintos sąsajos su naciais, jam 1933–1934 metais rektoriaujant Freiburgo universitete. 1966 m. naujienų savaitraščio „Der Spiegel“ redaktoriai pakvietė Heideggerį pasikalbėti ir aptarti rūpimus klausimus.… Read More: Vien tik Dievas gali mus išgelbėti: Der Spiegel pokalbis su… »

Vaizdo vieta semiotiniame generatyvume ir etnosemiotinės perspektyvos

pagal | 2017 04 30
Komentarų: 0

Francesco Marscianis – italų semiotikas, Bolonijos universiteto profesorius, susijęs su Algirdo J. Greimo ir Umberto Eco mokyklomis (Marscianio disertacijai apie semiotikos racionalumą pradėjo vadovauti Greimas, o užbaigė Eco, todėl greimininkai jį laiko Eco sekėju, o pastarieji – greimininku). Jam pačiam visada rūpėjo, kokios yra šių dviejų mokyklų pamatinės prielaidos, kurios grindžia jų metodinį, epistemologinį ir… Read More: Vaizdo vieta semiotiniame generatyvume ir etnosemiotinės perspektyvos »

Intentistų manifestas

pagal | 2017 04 17
Komentarų: 0

Intent(c)izmas (angl. intentism) – menininkų, autorių, aktorių ir muzikantų sąjūdis, kuris tiki, kad menas gali perteikti menininko numatytą pranešimą jo numatytai auditorijai. Sąjūdis pripažįsta bei palaiko menininko kūrinio ir jo kūrėjo ryšius.   // Intentistų manifestas //   Intentistai tiki trimis principais: 1. Intentistai tiki, kad menininkas gali perteikti jo arba jos numatytą pranešimą. Intentistų… Read More: Intentistų manifestas »