„Galų gale, aš su didžiausiu malonumu būčiau likęs Bazelio profesoriumi, nei tapęs Dievu. Tačiau aš neišdrįsau tiek atsiduoti savo egocentrizmui, tuo jį ir iškeldamas, kad sugebėčiau atsisakyti nuo pasaulio sukūrimo. Jūs gi suprantate, kad tenka kažką aukoti, kaip ir kur begyventum…“ Iš F. Nietzsche’s laiško Jacobui Burckhardtui 1889 m. sausio 6 d. Ši Friedricho… Read More: Nietzsche’s krikščioniškojo religijos kulto kritika »
P r o b l e m a: r e f l e k t u o t a s p a k a r t o j i m a s Sørenas Kierkegaardas chrestomatinėse filosofijos interpretacijoje traktuojamas kaip vienas neklasikinio mąstymo pradininkų, kas dažnai sietina su gyvenimo filosofijos ir egzistencinio mąstymo iškilimu,… Read More: Autentiškas judesys Kierkegaardui – paradoksas kaip reflektuotas pakartojimas »
… Kelios pastabos apie svarstymo sudėtingumą … Kelti klausimą taip, kaip jis keliamas čia, gana keblu ir rizikinga. Jau XX amžiaus pradžioje Martinas Heideggeris ir Ludwigas Wittgensteinas savo darbuose visus po jų gyvenančius ir mąstančius filosofus priešpastatė prieš klausimo/teiginio „Yra?/Yra“ problemą. Heideggerio pastanga atskleisti to, kas yra, būtiškąjį profilį, o Wittgensteino siekis demarkuoti to, apie… Read More: Kas yra „postmodernizmas“? »
Kaip čečėnų sukilėlių vadai reagavo į Beslano vaikų skerdynes? Jie teigė, kad čia, t. y. Čečėnijoje, „Beslanas vyksta visą laiką“. Iš tiesų, lengva pradėti simpatizuoti kuriai nors vienai pateiktų konflikto pusių. Galėjome teisinti čečėnų pasipriešinimą, išpuolius, palaikyti jų nepriklausomybės siekį arba palaikyti Rusiją, ketinančią atgauti teisėtą savo suverenaus kūno dalį ir įtaką aktualiame regione. Kažkuo… Read More: Taking Sides »
Gilles‘io Deleuze‘o vaizdinio-judėjimo koncepcija: Andrejus Tarkovskis savo knygoje „Įamžintas laikas“, pradėdamas skyrių, skirtą aptarti filmo vaizdinio temai, cituoja vokiečių rašytoją, kritiką Thomą Manną: „<…> reikšmingas-fenomenas yra reikšmingas būtent todėl, kad jis viršija savo limitus, tarnauja kaip ekspresija ir kaip kažko, esančio dvasiškai platesnio, simbolis, kaip visas jausmų ir minčių pasaulis, įkūnytas jame su didesne ar… Read More: Filosofinė vaizdinio refleksija kinematografijoje (2) »
Kai kam gali kilti klausimas, ką bendro turi vienas intelektualiausių XX a. rašytojų Jorge Luisas Borgesas (1899–1986) su dažniausiai antrarūšiu tiek literatūroje, tiek kine laikomu mokslinės fantastikos žanru? Viename interviu į klausimą, koks esminis skirtumas tarp realistinės ir fantastinės literatūros, rašytojas atsako: „Kadangi mes nežinome, kokiam žanrui – realistiniam ar fantastiniam – priskirti pačią visatą,… Read More: Borgeso idėjų pėdsakai fantastinėje literatūroje bei kine »
Bergsoniškoji vaizdo koncepcija Gilles’io Deleuze’o kino filosofijoje Kaip jau minėjome straipsnyje „Kinematografijos ir filosofijos santykis“, pirmame savo knygos „Kinas“ tome, pavadintame „Vaizdinys-judėjimas“, G. Deleuze’as teigia, jog ši knyga nėra siekis sukurti bei aprašyti kino istoriją. Tai siekis ištirti tam tikrus kinematografinius konceptus, kurie jokiais būdais nėra techniniai, kaip, pavyzdžiui, įvairios kardų rūšys, skirtingi kameros judesiai,… Read More: Filosofinė vaizdinio refleksija kinematografijoje (1) »