Kalbos žaidimas: pranešti, ar tam tikras kūnas yra už kitą šviesesnis ar tamsesnis. – O dabar – jam giminingas: nusakyti šviesumo santykį tarp tam tikrų dažų atspalvių. (Palyginkime su šituo: nustatyti dviejų lazdų ilgių santykį; nustatyti dviejų skaičių santykį). – Abiejuose kalbos žaidimuose sakinių forma yra ta pati: „X yra šviesesnis už Y.“ Bet pirmajame santykis išorinis, o sakinys – laikinis; antrajame – santykis vidinis, o sakinys belaikis.
Ludwig Wittgenstein, „Pastabos apie spalvas“ I, 1
Wittgensteino „Pastabose apie spalvas“ (Bemerkungen über die Farben) aptariama į „fizikines“, „psichologines“ ir kitokias sampratas neredukuojama pirmapradė spalvų duotis.
Christian J. Faur. Remarks on Colour (an artist book) 1
•
Ludwig Wittgenstein
Pastabos apie spalvas
II.
1. Apie paviršiaus spalvinį įspūdį būtų galima kalbėti turint omenyje ne spalvą, bet spalvos atspalvių samplaiką, kurios rezultatas – (pavyzdžiui) rudo paviršiaus įspūdis.
2. Įmaišant baltos, iš spalvos atimamas jos spalvotumas; o įmaišant geltonos – ne. Ar tuo grindžiamas teiginys [Satz], kad negali būti vaiskios skaidrios baltos?
3. Bet koks tai teiginys: kad, įmaišant baltos, iš spalvos atimamas spalvotumas?
Pagal tai, ką turiu mintyje, tai negali būti fizikos sakinys.
Čia labai didelė pagunda patikėti fenomenologija – vidurkiu tarp mokslo ir logikos.
4. Kas gi yra esminga drumstumui? Taigi raudonos, geltonos skaidrumas nėra drumstas, o baltos – drumstas.
5. Ar drumsta tai, kas užtemdo formas, o formas tai užtemdo, nes panaikina šviesą ir šešėlį?
6. Ar balta nėra tai, kas sunaikina tamsą?
7. Nors kalbame apie „juodą stiklą“, tačiau tas, kuris baltą paviršių mato pro raudoną stiklą, mato jį raudoną, bet pro „juodą“ stiklą – ne juodą.
8. Žmonės dažnai, kad aiškiai matytų, pasinaudoja spalvotais akinių stiklais, bet ne drumstais.
9. „Įmaišant baltos, panaikinamas skirtumas tarp šviesaus ir tamsaus, šviesos ir šešėlio“: ar tai artimiau apibrėžia šias sąvokas? Manau, taip.
10. Tas, kam taip neatrodytų, ne priešingą patirtį turėtų, bet būtų mums nesuprantamas.
11. Filosofijoje visada reikia klausti: „Kaip reikia pažiūrėti į šią problemą, kad ji taptų išsprendžiama?“
12. Mat čia (pavyzdžiui, kai nagrinėju spalvas) esama vien tik tam tikro negebėjimo įvesti sąvokoms kokią nors tvarką.
13. Pagalvok, kaip tapytojas pavaizduotų vaizdą, regimą pro rausvaspalvį stiklą. Rezultatas – tikrai sudėtingas paviršiaus atvaizdas. T. y. atvaizde vienas šalia kito bus aibė raudonos ir kitų spalvų niuansų. Ir analogiškai, jei žiūrima pro mėlyną stiklą.
O jeigu būtų tapomas paveikslas, kuriame ten, kur anksčiau kas nors buvo melsva ar rausva, dabar būtų balsva?
14. Ar čia visas skirtumas tas, kad spalvos nepraranda savo sodrumo dėl rausvo apšvietimo, nors praranda jį dėl balsvo?
Taip, visiškai nekalbame apie „balsvą apšvietimą“!
15. Jei prie tam tikro apšvietimo viskas atrodytų balsva, tai nedarytume išvados, kad tas, kuriuo apšviečiama, turėtų atrodyti baltas.
16. Fenomenologinė analizė (kokios, pavyzdžiui, norėjo Goethe) yra sąvokinė analizė ir fizikai negali nei pritarti, nei prieštarauti.
17. O jeigu būtų kaip nors taip: iki baltumo įkaitusio kūno šviesoje daiktai atrodytų šviesūs, bet balsvi, taigi silpno spalvotumo; iki raudonumo įkaitusio šviesoje – rausvi etc.? (Tik nematomo, akiai nesuvokiamo šaltinio šviesoje jie švytėtų spalvomis.)
18. Gerai, o jeigu daiktai savo spalvomis švytėtų tik tada, kai, anot mūsų pojūčių, ant jų nekristų jokia šviesa, kai, pavyzdžiui, dangus būtų juodas? Ar tada negalėtume pasakyti: pilnakraujės spalvos mums pasirodo tik juodoje šviesoje?
19. Bet ar čia nebūtų prieštaravimo?
20. Nematau, kad kūnų spalvos atspindi šviesą mano akin.
III.
24.3.50
1. ? Paveiksle balta privalo būti šviesiausia spalva.
Vertė B. M.
Versta iš: Ludwig Wittgenstein Bemerkungen über die Farben / Remarks on Colour
Edited by G. E. M. Anscombe. University of California Press, Berkley & Los Angeles, 1997, p.15–16.
Christiano J. Fauro žodžių-spalvų kūrybiniai bandymai. — Angliškas užrašas What we cannot speak of we must pass over in silence yra garsus Ludwigo Wittgensteino posakis (liet. Apie ką negalima kalbėti, apie tai reikia tylėti).
—————————————————————————
Ludwig Wittgenstein. Pastabos apie spalvas (I)
Ludwig Wittgenstein. Paskaita apie etiką
Laurence Goldstein. Kaip Wittgensteinas disertaciją gynė
——————————————————————————————–
- Remarks on Colour (an artist book) – Ludwigo Wittgensteino „Pastabų apie spalvas“ (Bemerkungen über die Farben / Remarks on Colour) vertimas, kurį atliko menininkas Christianas J. Fauras, pasitelkęs savo sukurtą spalvų abėcėlę. Ch. J. Faur: „Dar tik pradėjau rimtai praktikuoti sistemą, kuri įgalina tekstą išreikšti kaip abstrakčią spalvą ir meną, tačiau jau esu labai patenkintas pirmaisiais savo gebėjimais ‘skaityti’ šią spalvų abėcėlės sistemą… Kadangi nepaprastai žaviuosi Wittgensteino darbais, nutariau jo mintis apie spalvas paversti spalvomis.“ Menininko vertimo ištrauką galima pamatyti ir perskaityti čia: http:www.denison.edu/~faurc/color/RemarksOnColoursm.pdf; daugiau apie Fauro spalvų abėcėlę: http://www.christianfaur.com/color/index.html