Danų filosofo Søreno Kierkegaardo negalima laikyti tam tikros filosofinės doktrinos steigėju, tačiau kaip tik todėl įmanoma jį paversti daugelio šiuolaikinių filosofinių ir religinių-filosofinių srovių pirmtaku, teigia rusų filosofė ir filosofijos istorikė Piama Gaidenko. Siūlome perskaityti ištrauką iš jos knygos „Estetizmo tragedija: apie Søreno Kierkegaardo pasaulėžiūrą“.
Nors Martinas Heideggeris buvo vienas vaisingiausių XX a. mąstytojų, tiktai keli jo amžininkai buvo kritikuoti griežčiau ir aštriau negu jis. Didžiumą tos kritikos iššaukė jo paties nei paneigtos, nei patvirtintos, nei paaiškintos sąsajos su naciais, jam 1933–1934 metais rektoriaujant Freiburgo universitete. 1966 m. naujienų savaitraščio „Der Spiegel“ redaktoriai pakvietė Heideggerį pasikalbėti ir aptarti rūpimus klausimus.… Skaityti toliau »
Žurnalo „Der Spiegel“ bendradarbių Rudolfo Augsteino ir Georgo Wolffo pokalbis su vokiečių filosofu Martinu Heideggeriu 1966 m. rugsėjo 23 d. Mąstytojui pageidaujant, pokalbis paskelbtas tik po jo mirties, 1976-aisiais. Pateikiame pirmąją pokalbio dalį, kurioje apžvelgiamas tamsusis garsaus filosofo laikotarpis, kuomet jis ėjo Freiburgo universiteto rektoriaus pareigas, studentams skelbė žinią, kad jų būčiai turi vadovauti ne… Skaityti toliau »
Kai Rogeris Ebertas Čikagos universitete dėstė apie Krzysztofo Kieślowskio „Dekalogą“ (Dekalog, 1989), jam buvo sudėtinga sujungti dešimt Dievo įsakymų su dešimtimi filmų. Pasak Eberto, „čia negalima rasti atitikmens venas prie vieno“. Vis dėlto Amerikoje išleistame DVD kiekviena ciklo dalis yra tiksliai sujungta su Dievo įsakymu. „Dekalogas I“ (Dekalog, jeden) sujungtas su įsakymu „Aš esu Viešpats… Skaityti toliau »
Viena iš graikų sąvokos ethos reikšmių yra „gyventi“. Žymioji Herakleito ištarmė Ethos anthropos daimon lietuviškai verčiama „Būdas yra žmogaus dievybė“. Skaitant antikos klasikus, pajunti, kad graikų kalbos grožis ir filosofavimo savo natūralia gimtąja kalba unikalumas glūdi tame, jog, užuot griežtai apibrėžus sąvokas, ji linkusi palikti vietos tam, kas gali iškilti ir pasirodyti netikėtai. Ši vieta… Skaityti toliau »
Martino Heideggerio paskaitos apie Friedricho Wilhelmo Josepho von Schellingo traktatą „Žmogaus laisvės esmės ir su ja susijusių dalykų filosofiniai tyrimai“ (1809), skaitytos 1936-aisiais Freiburgo universitete, o vėliau publikuotos pavadinimu „Schellingo traktatas apie žmogaus laisvės esmę (1809)“. Schellingo filosofija itin reikšmingai, gal net reikšmingiausiai iš visų Heideggerio vokiškųjų pirmtakų, prisidėjo prie paties Heideggerio filosofijos turinio susiformavimo.… Skaityti toliau »
: Grynumo fikcijos demaskavimas : Nors prancūzų filosofo Jacques’o Derrida raštų stilius, jo filosofinė svarstymo prieiga yra sunkiai demaskuojama, visgi dažnai negalima suvokti, kokios pozicijos laikosi pats demaskavimo genijus. Tačiau interpretatoriaus pozicija patogi tuo, kad, nepretenduodamas į objektyvumą, gali net ir didžiausius kritikus spausti į riboto, vadinasi, prielaidomis grįsto, mąstymo vaizdinį. Derrida raštų korpusas kartais… Skaityti toliau »