Meditacija žiūrint Krzysztofo Kieślowskio filmą „Dvigubas Veronikos gyvenimas“: Mintis įsitempusi. Ūžia kompiuteris. Pirštai bėgioja klaviatūros partitūra. Pro atvirą langą sklinda grynas žiemos dvelksmas. Jaučiu avižinių sausainių skonio pėdsaką. Stebiu ekraną, laukdamas pasirodant pirmųjų filmo kadrų ir…o siaube! Į mane žvelgia kitas aš! Žinoma, tai tik blyškus mano atvaizdas kompiuterio ekrane, susidaręs dėl atitinkamu kampu krentančių… Skaityti toliau »
nekliudomam kliedėti kraustausi iš lapo —-į lapą kaip ruduo A. B.
Lapkričio 19-oji – rusų mąstytojo Levo Šestovo mirties diena. Apie pačią mirtį jis kalbėjo, kad „ir gyviesiems, ir mirštantiesiems mirtis yra ir turi būti klausimu“. Taigi prisimename šį iškilų žmogų. Levas Šestovas (1866–1938) buvo vienas įdomiausių Rusijos sidabro amžiaus kultūros atstovų, savo išskirtine laikysena ryškiai skyręsis nuo kitų dvidešimtojo amžiaus pradžios mąstytojų. Jis sukūrė nepakartojamą… Skaityti toliau »
Vakar pagalvojau: ar baisu mirti vasarą? Jeigu reikėtų pasirinkti, jeigu galėtum pasirinkti, jeigu norėtum pasirinkti…. Ar pasiryžtum – vasarą? Tiesiog taip, paprastai, be jokios tragikomedijos, be nereikalingo liūdesio, be nešvankios kančios, teršiančios išdidžią sielą. Taip, kaip bežodžiai ir nuolankūs nugaišta šunys, paukščiai, bitės…tiesiog įkvėpti paskutinį kartą svaiginančios vasaros aistros ir nustoti kvėpuoti? Ar pasiryžtum leisti saulei… Skaityti toliau »
*** neprisikeliantys nepaskrendantys atsuk man savo žandą nupiešiu A. B.
Ar pastebėjote, kokie dvasingi žmonių veidai, kai jie meldžiasi? Man patinka žiūrėti, kaip jie spinduliuoja tarsi nežemišką ramybę ir gerumą. Žmonės ir šiaip labai gerai vaidina savo vaidmenis gyvenimo absurdo komedijoje, bet bažnyčioje kiekvienas iš jų tampa neprilygstamu aktoriumi. Kiekvieną sekmadienį paprasti žmogeliai tampa Oskaro vertais veidmainiais. Ko verti šie švarūs žvilgsniai, nuolankiai nuleistos akys,… Skaityti toliau »
Vakar man parašė. Apie varles ir jų gyvenimą. Ir mirtį. Apie tai, kad gali joms suteikti dar vieną valandą, o gal daugiau. Dar vieną šansą, esančias ant kelio pakėlęs ir nunešęs į šalikelę… Aš nutariau sustoti ir pasimėgauti, pamedituoti ir nusikelti į vaizduotės skrydį, suvokdamas šį įvykį kaip bendros patirties, kaip patirties, kuri mane palietė, bendrą… Skaityti toliau »