P r i e š t a r a v i m a s Vakar ryte arba rytoj vakare prisnūdau su mintimi: kokį sapną J. W. Waterhouse’as susapnavo savo nutapytame paveiksle „Rožės siela“ ir ar šis jo sapnas neprieštarauja R. M. Rilke’s susapnuotajam? „Rože, o tikras prieštaravime, džiaugsme, nieko miegą miegoti po šitiek vokų.” … Skaityti toliau »
Bažnyčioje klūpi, muši į krūtinę …„kaltas“… panarinęs galvą apmąstai, kaip nenudirbai darbų, o gal kad palikai šunį pririštą prie tvoros. Priimi Jėzaus kūną ir uždarai duris sau už nugaros, dėl visa ko dirsteli per petį, pasitikrini, ar jau švarus. Lygiai taip kitą sekmadienį stovi bažnyčioje, muši į krūtinę …„kaltas“… perkratai visos savaitės nuodėmes, jautiesi neramus,… Skaityti toliau »
Jau keletą dienų mane persekioja žodžiai apie mirties nebuvimą. Ir štai vieną dieną, – klaidžiodamas po girią ir mąstydamas apie tiek daug sykių permąstytus, bet kaskart vis labiau kamuojančius žodžius, – sningant, nusileidau žemyn prie nedidelio upelio girioje. Vandens tėkmė trumpam užgožė mąstymą, bet tuoj visu smarkumu atgamino mane persekiojančias mintis. Tas žmogus, kaip ir aš, stovėjo prie… Skaityti toliau »
Žodžiai pagavo ir privertė susimąstyti, kaip keliauti? O gal tiesiog prasmegti? Ar tik ne taip, Volodia, tau nutiko? O gal tai geriausia išeitis, juk taip sunku išlikti horizonto akivaizdoje… Būk pasveikintas, brolau, kada nors susitiksim ir brisim kartu —— . Лежит камень в степи, А под него вода течет, А на камне написано слово: „Кто направо пойдет… Skaityti toliau »
Kažkuri 2010 metų vasario diena… Dar visiškai nesuvokdamas, ar miegu, ar jau pabudau ir ar egzistenciniai gyvybės pliūpsniai užliejo mano kūne skriejančių atomų bei elektronų spiečių, ar pažadino sunkiam darbui genų sampynas, užgriūva sunkus „Ir vėl“. Ir vėl į judėjimą. Ir vėl į prasmės horizontą. Ir vėl į veiklos sūkurį ir nesibaigiantį ratą. Be to,… Skaityti toliau »
Ilgai žiūrėjau į Prano Domšaičio paveikslą: pavargęs riteris joja ant balto žirgo, o mėnuo jo bendrakeleivis. Ir pajutau, kad užplūsta ilgesys. Ir aš keliauju kaip tas riteris, nežinodamas nei tikslo, nei priežasties. Kur aš keliauju? Ar žinau atsakymą? Kas laukia kelio gale? O gal visas gyvenimas ir (į)vyksta keliaujant?..
2010 m. spalio 29 d., vakaras Apie kelionę …nėra prasmės kalbėti apie kelionės fenomeno aprašymo pradžią ir pabaigą, nes nei lagaminų supakavimas, nei jų išpakavimas nėra svarbiausios kelionės dalys. Nors geriau pagalvojus, tai jau arba dar pati kelionė. Tačiau pradžią ir pabaigą miniu kaip šį tekstą įrėminančius ženklus kelionės fenomeno begalinėje temoje, kuris vis tik… Skaityti toliau »