Bernard Stiegler: „Ši sistema nebeteikia malonumo“

pagal | 2012 03 05
komentarai 8

Prancūzų filosofas Bernardas Stiegleris (g. 1952) šiandien, be abejo, yra vienas svarbiausių Europos mąstytojų. Jo sparčiai gausėjanti kūryba susilaukia vis didesnio susidomėjimo akademiniuose sluoksniuose, o mąstytojo trijų dalių magnum opus „Technika ir laikas“ neseniai buvo išversta ir į anglų bei vokiečių kalbas. Pagrindinė idėja, plėtojama šiame darbe, – kad žmogaus būtis persmelkta „pirminės stokos“ [défaut… Read More: Bernard Stiegler: „Ši sistema nebeteikia malonumo“ »

Filosofinė vaizdinio refleksija kinematografijoje (2)

pagal | 2012 02 26
Komentarų: 0

Gilles‘io Deleuze‘o vaizdinio-judėjimo koncepcija: Andrejus Tarkovskis savo knygoje „Įamžintas laikas“, pradėdamas skyrių, skirtą aptarti filmo vaizdinio temai, cituoja vokiečių rašytoją, kritiką Thomą Manną: „<…> reikšmingas-fenomenas yra reikšmingas būtent todėl, kad jis viršija savo limitus, tarnauja kaip ekspresija ir kaip kažko, esančio dvasiškai platesnio, simbolis, kaip visas jausmų ir minčių pasaulis, įkūnytas jame su didesne ar… Read More: Filosofinė vaizdinio refleksija kinematografijoje (2) »

Borgeso idėjų pėdsakai fantastinėje literatūroje bei kine

pagal | 2012 02 26
komentarai 4

Kai kam gali kilti klausimas, ką bendro turi vienas intelektualiausių XX a. rašytojų Jorge Luisas Borgesas (1899–1986) su dažniausiai antrarūšiu tiek literatūroje, tiek kine laikomu mokslinės fantastikos žanru? Viename interviu į klausimą, koks esminis skirtumas tarp realistinės ir fantastinės literatūros, rašytojas atsako: „Kadangi mes nežinome, kokiam žanrui – realistiniam ar fantastiniam – priskirti pačią visatą,… Read More: Borgeso idėjų pėdsakai fantastinėje literatūroje bei kine »

M. K. Č. Pasaulio sutvėrimas: III Eonas – Kova

pagal | 2012 02 24
Komentarų: 0

„Žmogus nori sutarimo, bet gamta žino geriau, kas geriau, kas gera jo giminei; ji nori nesantaikos.“ Immanuelis Kantas ar gali taip būti? Kantas, didysis proto epigonas, staiga sako, kad gamta geriau žino, kas gera žmogaus giminei?! O gal pirmas įspūdis klaidingas ir Karaliaučiaus vienišius sako kažką esmingo? Įsiklausykime. Kantas nesako, kad nesantaika geriau žmogui, jis… Read More: M. K. Č. Pasaulio sutvėrimas: III Eonas – Kova »

Aš ir kitas aš

pagal | 2012 02 18
komentarai 2

Meditacija žiūrint Krzysztofo Kieślowskio filmą „Dvigubas Veronikos gyvenimas“: Mintis įsitempusi. Ūžia kompiuteris. Pirštai bėgioja klaviatūros partitūra. Pro atvirą langą sklinda grynas žiemos dvelksmas. Jaučiu avižinių sausainių skonio pėdsaką. Stebiu ekraną, laukdamas pasirodant pirmųjų filmo kadrų ir…o siaube! Į mane žvelgia kitas aš! Žinoma, tai tik blyškus mano atvaizdas kompiuterio ekrane, susidaręs dėl atitinkamu kampu krentančių… Read More: Aš ir kitas aš »

Apie vėžinių ląstelių ritmą: Kantas, Heideggeris ir Bachelardas

pagal | 2012 02 18
Komentarų: 0

Pristatome dar vieną garso įrašą iš 2011 m. lapkričio 11 d. vykusios respublikinės konferencijos Lietuvos kultūros tyrimų institute. Kristupas Sabolius savo pranešime, keldamas klausimą apie Kanto minties svarbą šiuolaikinėje diskursų vaivorykštės spalvų maišalynėje, bando rekonstruoti pastarojo vaizduotės koncepcijos reikšmę. Netikėtu argumentu, paremiančiu Kanto apmąstymų reikšmingumą, tampa atsitiktinumas, kurį mėgo Merabas Mamardašvilis ir kurį kažin ar… Read More: Apie vėžinių ląstelių ritmą: Kantas, Heideggeris ir Bachelardas »

Apie postmodernybę: pokalbis su Micheliu Maffesoliu

pagal | 2012 02 11
komentarai 3

Pateikiamas pokalbis su Lietuvoje didelio atgarsio susilaukusio sociologo Zygmunto Baumano draugu, italų kilmės prancūzų sociologu Micheliu Maffesoliu (1944), tiriančiu postmodernios epochos fenomenus – globalizaciją, politikos transformaciją, nomadizmą. Ypatingai kreipia dėmesį į bendrijos socialinių ryšių, vaizduotės ir kasdienio gyvenimo sklaidą šiuolaikinėje visuomenėje. Jo knygos į lietuvių kalbą kol kas dar neišverstos. … Su sociologu kalbėjosi theoryculturesociety… Read More: Apie postmodernybę: pokalbis su Micheliu Maffesoliu »