Temos Archyvai: Recenzijos

Leviniška Romano Polanskio filmo „Stūma“ meditacija

pagal | 2015 01 14

Kai pradedame kalbėti apie Emmanuelio Levino filosofiją, galvoje dažniausiai turime du raktinius žodžius, vedančius į ją, – Kitas ir Veidas. Atsitiktinumas ar ne, tačiau kino režisierius Romanas Polanskis savo filmą „Stūma“ (Repulsion, 1965) pradeda nuo veido. Tiksliau, nuo maksimalaus akies priartinimo ir palaipsnio ėjimo prie stambaus veido plano. Tad kokios sąsajos tarp šio filmo ir Levino filosofijos?… Read More: Leviniška Romano Polanskio filmo „Stūma“ meditacija »

Unikalaus meno atsiradimas? – Tekstas, paskatintas Béla Balázso knygos „Regimas žmogus, arba Kino kultūra“

pagal | 2014 09 09

Kalbant apie laiko patikrintus dalykus, rizikuojama susidurti su dvejopu sunkumu: 1) seni dalykai atrodo pakankamai nereikalingi, jų faktiškumo dimensija sunkiai patikrinama, o esant reikalui iškelti, atliepiant visuotinį moksliškumo matmenį, kaip svarbų dalyką, objektyvumo kriterijų (pastarąjį sureikšminant ir taip senus dalykus lokalizuojant kaip aktualiai esančius) yra išvis sudėtingas momentas, nes „minkštųjų priemonių“ objektyvumas išsisklaido socialinio tinklo,… Read More: Unikalaus meno atsiradimas? – Tekstas, paskatintas Béla Balázso knygos „Regimas… »

Alaino Robbe-Grillet žaidimai labirinte

pagal | 2014 07 20

Prieš pasineriant į žaidimų labirintą, reiktų tarti keletą žodžių apie prancūzų rašytoją, scenarijų autorių ir režisierių Alainą Robbe-Grillet. Jis gimė 1922 metais Breste, šiaurės vakarų Prancūzijoje. A. Robbe-Grillet literatūrinis kelias prasidėjo 1951 metais, kai buvo išleistas jo romanas Trintukai (Les Gommes), po kurio autorius tapo vienu Naujojo romano srovės lyderių. Kaip režisierius jis debiutavo 1963… Read More: Alaino Robbe-Grillet žaidimai labirinte »

Karas, kaltė ir kiti „demonai“ filmuose Plonytė raudona linija ir Prieš lietų

pagal | 2014 06 20

Gali kilti klausimas, kodėl, kalbant apie karą, remiamasi būtent šiais dviem filmais – Terrence’o Malicko Plonytė raudona linija ir Milcho Manchevskio Prieš lietų. Atsakymą būtų galima rasti Kurto Vonneguto knygoje Skerdykla Nr. 5. Pagrindinis romano veikėjas rašo knygą apie Antrąjį pasaulinį karą, kuriame jam teko dalyvauti, tačiau jo draugo žmona pyksta: „Jūs pavaizduosit, kad buvot… Read More: Karas, kaltė ir kiti „demonai“ filmuose Plonytė raudona linija ir… »

Tai kinas: įklostyta kino ženklo pilnatvė Davido Lyncho filme „Malholendo kelias“

pagal | 2014 03 26

Nepagaunami ženklai: Avarijos vietoje dairosi du policininkai. Vyrukai neatrodo labai sumanūs; jų žvilgsniai nei įdėmūs, nei mąslūs. Vienas, laikydamas maišelį su įkalčiais, sako kitam: „Gali būti nesusiję.“ O tada: „Gali būti, kad kažkas dingo.“ Ženklų daugėja: raktai, žvilgsniai, rankinė, liliputas, ūsai, golfo klubas, akiniai nuo saulės, ugnis, perukas, atpilta espreso kava, kaubojus. Rodos, kad kiekvienas… Read More: Tai kinas: įklostyta kino ženklo pilnatvė Davido Lyncho filme „Malholendo… »

Siekiant įgyti gebėjimą pamatyti tirpstantį cukrų

pagal | 2014 03 23

Šis tekstas yra recenzijos autoriaus mąstymo ir kalbinių gebėjimų apibrėžtyje kilęs apmąstymas apie knygą. Atitinkamos minties kryptis kyla konkrečioje vietoje, žvelgiant į perskaitytą knygą, ir mąstymo recenzijoje neturi aiškios pabaigos, nes siekia tik sužadinti kitų skaitytojų apmąstymo vyksmą. – Rašant tekstą apie tekstą, atsiduriama situacijoje, kurią Kristupas Sabolius galbūt ir pavadintų „įnirtingu miegu“. Kasdienė, net… Read More: Siekiant įgyti gebėjimą pamatyti tirpstantį cukrų »

Karo filosofija. Francio Fordo Coppolos Šių dienų apokalipsė

pagal | 2014 02 11

Francio Fordo Coppolos filmas „Šių dienų apokalipsė“ (Apocalypse Now, 1979) yra pastatytas pagal Josepho Conrado apysaką „Tamsos širdis“ (Heart of Darkness, 1899), kurioje nagrinėjamas vergystės ir civilizacijos kontrastas, kolonializmas ir rasizmas. Režisierius šios apysakos kontekstą pritaikė tų dienų problemoms išryškinti. Filme pasakojama apie jauną Jungtinių Amerikos Valstijų kapitoną Benjaminą L. Willardą (akt. Martin Sheen), kuris gauna… Read More: Karo filosofija. Francio Fordo Coppolos Šių dienų apokalipsė »