Ar pastebėjote, kokie dvasingi žmonių veidai, kai jie meldžiasi? Man patinka žiūrėti, kaip jie spinduliuoja tarsi nežemišką ramybę ir gerumą. Žmonės ir šiaip labai gerai vaidina savo vaidmenis gyvenimo absurdo komedijoje, bet bažnyčioje kiekvienas iš jų tampa neprilygstamu aktoriumi. Kiekvieną sekmadienį paprasti žmogeliai tampa Oskaro vertais veidmainiais. Ko verti šie švarūs žvilgsniai, nuolankiai nuleistos akys,… Read More: Apie verkiančią kekšę »
Vakar man parašė. Apie varles ir jų gyvenimą. Ir mirtį. Apie tai, kad gali joms suteikti dar vieną valandą, o gal daugiau. Dar vieną šansą, esančias ant kelio pakėlęs ir nunešęs į šalikelę… Aš nutariau sustoti ir pasimėgauti, pamedituoti ir nusikelti į vaizduotės skrydį, suvokdamas šį įvykį kaip bendros patirties, kaip patirties, kuri mane palietė, bendrą… Read More: Vakar man parašė »
P r i e š t a r a v i m a s Vakar ryte arba rytoj vakare prisnūdau su mintimi: kokį sapną J. W. Waterhouse’as susapnavo savo nutapytame paveiksle „Rožės siela“ ir ar šis jo sapnas neprieštarauja R. M. Rilke’s susapnuotajam? „Rože, o tikras prieštaravime, džiaugsme, nieko miegą miegoti po šitiek vokų.” … Read More: Prieštaravimas »
Bažnyčioje klūpi, muši į krūtinę …„kaltas“… panarinęs galvą apmąstai, kaip nenudirbai darbų, o gal kad palikai šunį pririštą prie tvoros. Priimi Jėzaus kūną ir uždarai duris sau už nugaros, dėl visa ko dirsteli per petį, pasitikrini, ar jau švarus. Lygiai taip kitą sekmadienį stovi bažnyčioje, muši į krūtinę …„kaltas“… perkratai visos savaitės nuodėmes, jautiesi neramus,… Read More: Metamorfozė »
Jau keletą dienų mane persekioja žodžiai apie mirties nebuvimą. Ir štai vieną dieną, – klaidžiodamas po girią ir mąstydamas apie tiek daug sykių permąstytus, bet kaskart vis labiau kamuojančius žodžius, – sningant, nusileidau žemyn prie nedidelio upelio girioje. Vandens tėkmė trumpam užgožė mąstymą, bet tuoj visu smarkumu atgamino mane persekiojančias mintis. Tas žmogus, kaip ir aš, stovėjo prie… Read More: Sningant, žemyn »
Žodžiai pagavo ir privertė susimąstyti, kaip keliauti? O gal tiesiog prasmegti? Ar tik ne taip, Volodia, tau nutiko? O gal tai geriausia išeitis, juk taip sunku išlikti horizonto akivaizdoje… Būk pasveikintas, brolau, kada nors susitiksim ir brisim kartu —— . Лежит камень в степи, А под него вода течет, А на камне написано слово: „Кто направо пойдет… Read More: Stovinčiam »
Kažkuri 2010 metų vasario diena… Dar visiškai nesuvokdamas, ar miegu, ar jau pabudau ir ar egzistenciniai gyvybės pliūpsniai užliejo mano kūne skriejančių atomų bei elektronų spiečių, ar pažadino sunkiam darbui genų sampynas, užgriūva sunkus „Ir vėl“. Ir vėl į judėjimą. Ir vėl į prasmės horizontą. Ir vėl į veiklos sūkurį ir nesibaigiantį ratą. Be to,… Read More: Laukimas »