P r i e š t a r a v i m a s
Vakar ryte arba rytoj vakare prisnūdau su mintimi: kokį sapną J. W. Waterhouse’as susapnavo savo nutapytame paveiksle „Rožės siela“ ir ar šis jo sapnas neprieštarauja R. M. Rilke’s susapnuotajam?
„Rože, o tikras prieštaravime, džiaugsme, nieko miegą miegoti po šitiek vokų.”1
.
.
.
… Nieko miegą miegančios knygos kvepia Nieku…
.
.
A. B.
_____________________________________________________
o jei miegas besapnis? ar rožė lieka…aš sapnuoju dažniausiai nieką ir jis toks nebaisus, baisus tik pilnas ir gyvas niekas
Sofistas: „o jei miegas besapnis?”.
Tai irgi sapnas, sapnas apie besapnį miegą 🙂
Sapnuojant rožę iš tikrųjų klausimas yra „ne ar rožė sapne yra”, o ar yra tikras sapnuojantysis… rožė visada tikra. tas kuris sapnuoja, dažniausiai tėra iliuzija
Jei sapnuoju/nesapnuoju miegą tai yra sapnas/rožė yra – miegas/sapnas/sapnuojantysis iliuzija…na jau na jau, tikriausiai Safo sapnuoja šešėlį, bet aš esu – – – – – – nes nieką sapnuoju, o jis gražus ir saldus nes jį aš sapnuoju… kai rožę sapnuoju tai niekas baisus, net sapne baisus ir jei tą roželė dar vis mirguliuoja, tai aš vis dėlto aš, sapnuoju ir eurika – esu, nes kai aš jau nebesiu rožė mieloji kažkur dar gyvuoja o aš? O kaip aš? kur aš? Iš kur aš? Kur einu? Kam tiek klajonės ir šitiek mažai pastangų? Ech verta buvo nors rožę sapnuoti ir jos švelnų kvapą į kapą nunešti…ar kvapas rožės kape taip pat yra? Ar tai tik iliuzija snaudžiančio lavono? Kas atsakys? Kas pasakys, tik kalbų verpėjai tikrai to netars, jie per daug bailūs, į kapą keliauti, juk verpti ir sukti ratelį šilčiau ir linksmiau
Tataigi… Sapnų kova 🙂 …”sapnas ryja sapną…” ir sapnuojam spoksodami į šitą ekraną… Nieko miegas po šitiek sapnų/vokų… Sapnuojantysis, kaip ir rožė, irgi gali būti susapnuotas, tad ar kuris netikresnis?
O vis dėlto, Niekas taipogi „kvepia” ir virpina Mirtingojo uoslę, užburia, užliūliuoja… Kas kvapniausias, kas?..