1944-ųjų rugsėjo 12-ąją gimė Arvydas Šliogeris. Mes paprastai sakome, kad jis yra filosofas, mąstytojas, o šis atsako esąs matytojas: per pastaruosius metus susiformavo savitas profesoriaus dalykų matymas, išeities taškas, nusakomas žodžiais „Aš matau“, o tai, pasak jo, – filosofinio susitikimo su pasauliu pirminė ir paskutinė sąlyga. Šiandien A. Šliogeriui sueina 68 metai. Lietuvių filosofo mėgstamų graikų… Skaityti toliau »
Knygoje „Totalybė ir begalybė“ Emmanuelis Levinas labai daug dėmesio skyrė veidui. Kalbėdami, kūną mes linkę suprasti kaip visu ūgiu matomą objektą. Tačiau Levinas pastebėjo, kad susitikę su žmogumi visų pirma žiūrime į veidą, akis ir nepuolame nužvelgti viso kūno. Taip pat jis pabrėžė, kad tik veidas yra bendravimo šaltinis, kuris parodo atsaką į kitą, emocijas,… Skaityti toliau »
Žmogus pasaulyje gimsta apsuptas daiktų ir reiškinių, kuriuos pažinti gali tik savo jutimais. Rega, klausa, taktiliniai pojūčiai, uoslė ir t. t. yra vieninteliai pažinimo šaltiniai. Dauguma tradicinių filosofijų iki fenomenologijos rėmėsi pažiūra, jog kūniškosios juslės klaidina žmogų. Pasitikėjimas juslėmis buvo laikomas net pavojingu: anot kai kurių mąstytojų, pasikliaudamas juslėmis, žmogus supanašėja su nemąstančiais gyvūnais ir… Skaityti toliau »
Nuo pat žmogaus gimimo akimirkos iki mirties jo kūnas jam yra tai, kas arčiausia, atrodo taip įprasta, suprantama, kasdieniška. Daugumai žmonių net mintis nekyla, kad kūniškumas galėtų būti apmąstomas kaip problema, tiriamas kaip ir kiti pasaulio objektai. Kasdieniam protui gyvenant nesudrumstą kasdienį gyvenimą, bet koks išorinio pasaulio reiškinys yra nepalyginamai įdomesnis, paslaptingesnis, vertesnis dėmesio nei… Skaityti toliau »
I I d a l i s Nepriklausomo intelektualo pozicija II.1 Politinė intelektualo funkcija Intelektualo funkcijai apibrėžti Foucault nėra parašęs konkretaus veikalo, bet ji gana aiškiai, nors ir glaustai, dėstoma įvairiuose straipsniuose apie politiką, pokalbiuose su kitais filosofais. Diskusijoje su Gilles‘iu Deleuze‘u, pavadintoje „Intelektualai ir valdžia“, Foucault teigia, kad užsiėmimai politika intelektualui tradiciškai būdavo… Skaityti toliau »
Šiame Giedrės Braškutės straipsnyje analizuojama intelektualo geba ir jam kylanti būtinybė kritiškai mąstyti disciplinarinės valdžios salygomis. Tokios valdžios objektas yra visuomenės gyvenimas ir populiacija, o žmonių kūnai suprantami kaip vertingi ištekliai. Populiacija traktuojama „medžiagiškai“, kaip žmogiškieji resursai, atsinaujinantys resursai; dėl šios priežasties žmonėms neleidžiama nunykti ir išsivaikščioti. Jie prižiūrimi. Norėdama užtikrinti reguliarų išteklių atsinaujinimą, disciplinarinė… Skaityti toliau »
1979 m. pensijon išėjęs žurnalistas I. F. Stone’as žurnale The New York Times Magazine rašė apie naujai aptiktą pasitenkinimą senovės graikų kultūros studijomis bei viltį išknisti „paskutinę sensaciją“, kuri išsklaidytų miglą, vis dar supančią Sokrato bylą, tą cause célèbre, jau kelis šimtmečius vedančią iš proto tyrinėtojus ir istorikus. Jis manė radęs naujų įrodymų, kurie leidžia naujai pažvelgti… Skaityti toliau »