Vakar pagalvojau: ar baisu mirti vasarą? Jeigu reikėtų pasirinkti, jeigu galėtum pasirinkti, jeigu norėtum pasirinkti…. Ar pasiryžtum – vasarą? Tiesiog taip, paprastai, be jokios tragikomedijos, be nereikalingo liūdesio, be nešvankios kančios, teršiančios išdidžią sielą. Taip, kaip bežodžiai ir nuolankūs nugaišta šunys, paukščiai, bitės…tiesiog įkvėpti paskutinį kartą svaiginančios vasaros aistros ir nustoti kvėpuoti? Ar pasiryžtum leisti saulei… Skaityti toliau »
Tas nelemtas pradžios klausimas. Sunkumas, apimantis sėdint priešais tuščią kompiuterio ekraną, minčių raizgalynė ir jų chaotiškas virpėjimas niekaip neleidžia sugriebti siūlo galo, kuris kaip išganingaisiais Ariadnės laikais, pažadėtų, kad viskas prasidės. Tesėjui buvo suteiktas pažadas, kad tikslas pasiekiamas. O jei tikslo nėra ar neįmanoma jo suvokti? Jei nuolatinė būsena yra tokia kaip garsiajame Leibnizo posakyje… Skaityti toliau »
*** neprisikeliantys nepaskrendantys atsuk man savo žandą nupiešiu A. B.
Vakar man parašė. Apie varles ir jų gyvenimą. Ir mirtį. Apie tai, kad gali joms suteikti dar vieną valandą, o gal daugiau. Dar vieną šansą, esančias ant kelio pakėlęs ir nunešęs į šalikelę… Aš nutariau sustoti ir pasimėgauti, pamedituoti ir nusikelti į vaizduotės skrydį, suvokdamas šį įvykį kaip bendros patirties, kaip patirties, kuri mane palietė, bendrą… Skaityti toliau »
Bažnyčioje klūpi, muši į krūtinę …„kaltas“… panarinęs galvą apmąstai, kaip nenudirbai darbų, o gal kad palikai šunį pririštą prie tvoros. Priimi Jėzaus kūną ir uždarai duris sau už nugaros, dėl visa ko dirsteli per petį, pasitikrini, ar jau švarus. Lygiai taip kitą sekmadienį stovi bažnyčioje, muši į krūtinę …„kaltas“… perkratai visos savaitės nuodėmes, jautiesi neramus,… Skaityti toliau »
Jau keletą dienų mane persekioja žodžiai apie mirties nebuvimą. Ir štai vieną dieną, – klaidžiodamas po girią ir mąstydamas apie tiek daug sykių permąstytus, bet kaskart vis labiau kamuojančius žodžius, – sningant, nusileidau žemyn prie nedidelio upelio girioje. Vandens tėkmė trumpam užgožė mąstymą, bet tuoj visu smarkumu atgamino mane persekiojančias mintis. Tas žmogus, kaip ir aš, stovėjo prie… Skaityti toliau »
Žodžiai pagavo ir privertė susimąstyti, kaip keliauti? O gal tiesiog prasmegti? Ar tik ne taip, Volodia, tau nutiko? O gal tai geriausia išeitis, juk taip sunku išlikti horizonto akivaizdoje… Būk pasveikintas, brolau, kada nors susitiksim ir brisim kartu —— . Лежит камень в степи, А под него вода течет, А на камне написано слово: „Кто направо пойдет… Skaityti toliau »