Kažkuri 2010 metų vasario diena… Dar visiškai nesuvokdamas, ar miegu, ar jau pabudau ir ar egzistenciniai gyvybės pliūpsniai užliejo mano kūne skriejančių atomų bei elektronų spiečių, ar pažadino sunkiam darbui genų sampynas, užgriūva sunkus „Ir vėl“. Ir vėl į judėjimą. Ir vėl į prasmės horizontą. Ir vėl į veiklos sūkurį ir nesibaigiantį ratą. Be to,… Skaityti toliau »
Ilgai žiūrėjau į Prano Domšaičio paveikslą: pavargęs riteris joja ant balto žirgo, o mėnuo jo bendrakeleivis. Ir pajutau, kad užplūsta ilgesys. Ir aš keliauju kaip tas riteris, nežinodamas nei tikslo, nei priežasties. Kur aš keliauju? Ar žinau atsakymą? Kas laukia kelio gale? O gal visas gyvenimas ir (į)vyksta keliaujant?..
„Visata neturi centro ir kraštų. Realybė – tik atsitiktinumų seka“, – tai žodžiai, kurie Jimo Jarmuscho filmo „Kontrolės ribos“ herojų lūpose skamba kaip tam tikras gyvenimo kredo. Atverta erdvė, ištrintos ribos, paleista tėkmė. Toks visatos modelis artimas Jacques’ui Derrida. Jo nuomone, visatą privalome suvokti kaip unikalią organinę visuotinybę, kuri vystosi iš savo pačios konceptų. Iš tiesų… Skaityti toliau »
2010 m. spalio 29 d., vakaras Apie kelionę …nėra prasmės kalbėti apie kelionės fenomeno aprašymo pradžią ir pabaigą, nes nei lagaminų supakavimas, nei jų išpakavimas nėra svarbiausios kelionės dalys. Nors geriau pagalvojus, tai jau arba dar pati kelionė. Tačiau pradžią ir pabaigą miniu kaip šį tekstą įrėminančius ženklus kelionės fenomeno begalinėje temoje, kuris vis tik… Skaityti toliau »
Vilnius, palyginus su kitų šalių miestais, Europoje nėra didelis. Gyventojų yra apie 548816, o plotas apie 401 km2. Dublinas, 2009 m., pasmalsavimui, pagal gyventojų skaičių atrodytų lyg ir atsilieka nuo Vilniaus, nes jame užregistruota apie 505739 piliečių, nors plotu lenkia beveik perpus – 114,99 km2. Tai dvi skirtingos sostinės, kuriose verda gyvenimas. Tiek viename, tiek… Skaityti toliau »