T. S. Elioto antropologija: ritualas ir estetinė patirtis

pagal | 2015 06 30
Komentarų: 0

Jūratė Levina savo pranešime nusprendė atkurti filosofinius pagrindus anglosaksų rašytojo T. S. Elioto (1888–1965) kūryboje. Tam ji naudoja antropologijos mokslo įrankius. Pats antropologijos mokslas glaudžiai susijęs su filosofija, ypatingai su jos metodologine puse kaip atropologijos grindžiančiuoju faktoriumi, tačiau autorė apsuka šį santykį kita linkme: antropologinių faktų nustatymas leidžia atkurti filosofinės pozicijos pėdsakus Elioto kūryboje. O… Read More: T. S. Elioto antropologija: ritualas ir estetinė patirtis »

Natiurmortas kaip asmeninis objektas: pastaba apie Heideggerį ir van Goghą

pagal | 2015 06 27
Komentarų: 1

Savo rašinyje „Meno kūrinio ištaka“ Martinas Heideggeris interpretuoja van Gogho paveikslą, kad pavaizduotų meno – meno kaip tiesos atverties – prigimtį. Paveikslą jis nagrinėja išskirdamas tris buvimo būdus – naudingų artefaktų, gamtinių daiktų ir meno kūrinių. Pirmiausia jisai siūlo „nesiremiant jokia filosofine teorija“ aprašyti „įprastą reikmenį – valstietiškų batų porą“, ir čia reikalingas „betarpiškas aprašymas,… Read More: Natiurmortas kaip asmeninis objektas: pastaba apie Heideggerį ir van Goghą »

Čiurlionio genijaus įtakos orbita (III)

pagal | 2015 06 18
komentarai 4

Pokalbis su filosofu, kultūrologu, menotyrininku prof. Antanu Andrijausku apie iškilų lietuvių menininką – dailininką bei kompozitorių – Mikalojų Konstantiną Čiurlionį ir jo genijaus įtakos orbitą. Profesorių kalbina Tautvydas Vėželis.:   Savo darbuose neretai pabrėžiate M. K. Čiurlionio kūrybos ryšius su modernizmu. Kuo jis svarbus modernistinei sąmonei? Vienas svarbiausių Čiurlionio nuopelnų Vakarų modernistinio meno istorijai, mano… Read More: Čiurlionio genijaus įtakos orbita (III) »

Aleksandro Štromo idėjos nūdienos Lietuvos dilemų kontekste

pagal | 2015 06 12
Komentarų: 1

Birželio 12-ąją prisimename politologą, žmogaus teisių gynėją, politinį disidentą Aleksandrą Štromą (1931–1999) ir kviečiame išklausyti filosofo Leonido Donskio pranešimą apie šį Lietuvos bei pasaulio pilietį. Šiame Donskio pranešime su mąstytojo biografija supažindinama glaustai. Čia visų pirma pateikiamas ne akademinis, o moralinis ir intelektualinis Štromo portretas, kad būtų parodyta, kiek jo idėjos susijusios su dabartine Lietuva,… Read More: Aleksandro Štromo idėjos nūdienos Lietuvos dilemų kontekste »

Lietuviškas modernizmas 1960-aisiais: architektūra ir architektai

pagal | 2015 05 31
Komentarų: 0

Apie architektūros istorikės Marijos Drėmaitės pranešimą „Lietuviškas modernizmas 1960-aisiais: architektūra ir architektai“ šį kartą kalbėsime mažai, nes kartais per didelis nuorodų kiekis eliminuoją mąstymą, o mąstymas, tas nenumaldomas minties judrumas, yra vienintelis filosofijos „objektas“. Norime jums suteikti pretekstą šiam judrumui. Štai keletas „pasmulkintų preteksto aspektų“ tam judrumui prasidėti. Turbūt kyla klausimas, kokią vietą užima architektūros… Read More: Lietuviškas modernizmas 1960-aisiais: architektūra ir architektai »

Gilles’io Deleuze’o abėcėlė: V – tai Voyage (Išvyka)

pagal | 2015 05 25
Komentarų: 1

„Gilles’io Deleuze’o abėcėlė“ (L’Abécédaire de Gilles Deleuze) – aštuonių valandų televizijos filmas, kuriame žurnalistė Claire Parnet kalbina filosofą Gilles’į Deleuze’ą. Pokalbius 1988 m. nufilmavo Pierre’as-André Boutangas, bet oficialus filmo pristatymas įvyko tik 1996-aisiais, jau po filosofo mirties, kaip šis ir pageidavo. Pokalbiai susideda iš įvairių temų, kurias pristato prancūzų kalbos abėcėlės raidės. Pateikiame Deleuze’o abėcėlės… Read More: Gilles’io Deleuze’o abėcėlė: V – tai Voyage (Išvyka) »

Schellingo traktatas apie žmogaus laisvės esmę (1809): traktato įžangos aiškinimas

pagal | 2015 05 19
Komentarų: 0

Martino Heideggerio paskaitos apie Friedricho Wilhelmo Josepho von Schellingo traktatą „Žmogaus laisvės esmės ir su ja susijusių dalykų filosofiniai tyrimai“ (1809), skaitytos 1936-aisiais Freiburgo universitete, o vėliau publikuotos pavadinimu „Schellingo traktatas apie žmogaus laisvės esmę (1809)“. Schellingo filosofija itin reikšmingai, gal net reikšmingiausiai iš visų Heideggerio vokiškųjų pirmtakų, prisidėjo prie paties Heideggerio filosofijos turinio susiformavimo.… Read More: Schellingo traktatas apie žmogaus laisvės esmę (1809): traktato įžangos aiškinimas »