Iš sociokultūrinės XVI a. medicinos istorijos Lietuvoje: karaliaus Stepono Batoro mirtis

pagal | 2016 04 13

„Šiuolaikinė medicinos istorija labiau krypsta jau nebe į medicinos atradimų istoriją, o į socialinius ir kultūrinius medicinos aspektus, derindama medicinos istorijos ir pasaulėžiūros, antropologijos, filosofijos istorijos perspektyvas. Tokiu būdu medicinos istorija įgauna humanitarinį veidą“, – sako senosios literatūros tyrinėtoja Dainora Pociūtė, savo pranešime rekonstruodama Abiejų Tautų Respublikos valdovo Stepono Batoro (1533–1586) mirties istoriją. Netikėta valdovo… Read More: Iš sociokultūrinės XVI a. medicinos istorijos Lietuvoje: karaliaus Stepono Batoro… »

Apie Tiesą ir viešuosius visuomenininkų pasipiktinimus

pagal | 2016 04 12

Tekstas yra (turėtų būti) nesivaržantis subjektas, kuris rodo užpakalį Tėtušiui Politikai. – Roland Barthes // Skaitant prancūzų teoretikų darbus, pagauni save galvojant, kad mūsų viešojoje erdvėje vykstančios aštrios batalijos ir vieši „raganų persekiojimai“, pavyzdžiui, dėl teisingo istorinių faktų interpretavimo, yra akivaizdus profesinio kretinizmo pavyzdys. Apkaltinti trumparegyste sovietmečio epochos sužalotą tūlą pilietį, negebantį suprasti teorinės minties,… Read More: Apie Tiesą ir viešuosius visuomenininkų pasipiktinimus »

Pasąmonės samprata Slavojaus Žižeko filosofijoje: tarp vokiečių idealizmo ir Jacques’o Lacano psichoanalizės

pagal | 2016 03 29

Įvadas: Dar XX a. devintojo dešimtmečio pabaigoje Fredricas Jamesonas pastebėjo, kad kurį laiką nyksta profesionaliõsios, t. y. „akademinės“, filosofijos (ir kitų humanitarinių bei socialinių mokslų) numatomos žanrinės ir diskursyvinės ribos. Įsivyrauja sunkiai apibrėžiamas rašymo ir kalbėjimo pavidalas, kuriame filosofinės įžvalgos pinasi su politiniais mokslais, istorija, literatūros kritika, psichoanalize bei kitomis teorizavimo formomis. Ši pastaba labai… Read More: Pasąmonės samprata Slavojaus Žižeko filosofijoje: tarp vokiečių idealizmo ir Jacques’o… »

Mitas ir psichika. Sąmonės evoliucija

pagal | 2016 03 18

Jungiškosios krypties psichologijos apžvalga. Įžanga: Mitologijoje nuo seniausių laikų sukauptos bene pačios archajiškiausios ir išmintingiausios žmonijos dvasios ir prigimties žinios. Nuo pat tų laikų, kai galime įžvelgti pirmuosius žmonijos rūšies atsiradimo pėdsakus, žmogus per mitą ir jo kūrimą, kaip universalią kalbą, bandė įminti gyvenimo paslaptį ir išreikšti ją savitais būdais per tam tikrą gyvenimo patirtį.… Read More: Mitas ir psichika. Sąmonės evoliucija »

Lotmano kultūros semiotikos paradoksas

pagal | 2016 03 01

Mano pranešimas yra susijęs su, atrodytų, šiandien aktualiu teksto ir konteksto, teksto ir netekstinių struktūrų sąveikos klausimu… Ši problematika susijusi su semiotikos, istorijos bei sociologijos, kaip tam tikrų mokslų, turinčių perspektyvas, produktyvaus santykio paieškomis. Kruopščios teksto struktūros analizės, universalių reikšmių ar verčių išskyrimas iš tiesų nelabai daug pasako apie aktualią teksto reikšmę kultūrai, jo funkcijas… Read More: Lotmano kultūros semiotikos paradoksas »

Lotmano kultūros tipologija

pagal | 2016 02 28

Rusų literatūrologo ir semiotiko Jurijaus Lotmano (1922–1993) intelektualinė figūra išties yra lyg medis, galintis teikti pavėsį ir užuovėją daugeliui augalų, bet kartais tikrai dideli ir gyvybingi, kaip Grybiškių ąžuolas, užgožiami kitų ideologiškai ir atsitiktinai „svarbesnių“, kaip Stelmužės ąžuolas. Silvi Salupere skaitytas pranešimas „Lotmano kultūros tipologija“ yra siekis kelti klausimą, kurioje vietoje keroja Lotmano mąstymo palikimas… Read More: Lotmano kultūros tipologija »

Vienintelis dalykas, kurio bijau, yra karas

pagal | 2016 02 27

Ko gero, kiekvienas pagalvojame, ko mes bijome. Kartais negalvojame, o tiesiog bijome be priežasties. Nenoriu kalbėti apie tai, kokios baimės egzistuoja ir iš ko jos kyla. Noriu pakalbėti apie baimę, kuri susijusi, kad ir kaip primityviai skambėtų, su išlikimo instinktu, – apie karo baimę, nes vienintelis dalykas, kurio iš tikrųjų nuoširdžiai bijau, yra karas. Šioje… Read More: Vienintelis dalykas, kurio bijau, yra karas »