Šių metų ruduo prasidėjo džiugia žinia: išleista nauja Arvydo Šliogerio knyga Lietuviškosios paraštės, pasidabinusi dar ir akademiniais monografijos antpečiais. „Kalba nesutampa su tikrove“. Prisiminus šią dažnai A. Šliogerio kartojamą mantrą ir sugretinus ją su kita nuo Niekis ir Esmas pasirodymo laikų girdima mantra „Ši knyga paskutinė“, esame eilinį kartą maloniai apgauti. Paėmus į rankas knygą… Read More: Iš paraštės apie paraštes »
Dialogas yra vienas pamatiškiausių mūsų buvimo bruožų. Jis vyksta visur: filosofijos seminare, dviejų mylimųjų pokalbyje, šnekučiuojantis prie vyno taurės, diplomatų susitikime, televizoriaus ekrane etc. Kasdienė nuostata dialogo atžvilgiu yra natūrali ir neklausianti, užtat teorinė refleksija susiduria su keblumais, mėgindama užčiuopti dialogo esmę. Mintauto Gutausko monografijoje Dialogo erdvė: fenomenologinis požiūris mėginama priartėti prie dialogo fenomeno iš… Read More: Dialogas: tarp ištikties ir prasmės bendrumo »
Įprasta manyti, kad filosofas ne tiek mato pasaulį, kiek apie jį mąsto. Bemąstydamas ir nematydamas kasdienybės pasaulio, jis gali apsižioplinti ir įkristi į kokią nors duobę ar pasiklysti tikrovės vingiuose. Apie tai pasakojami anekdotai. Ką filosofui pavyksta sumąstyti, jis praneša diskutuodamas su kitais (kaip, pavyzdžiui, Sokratas ar a. a. Audronis Raguotis) arba parašydamas tekstą. Bet… Read More: Filosofo žvilgsnis pro objektyvą »
Seksualumo ir/arba erotiškumo paradigma visuomenės kontekste dažniausiai traktuojama kaip tam tikra žmonių tarpusavio santykių išraiška. Kaip tokį santykį apibrėžti? Arba paklauskime kitaip: ar apibrėžimas išvis reikalingas? Galbūt tai yra tiesiog vienas iš žmogaus poreikių gyvenime, kuris, kaip ir maisto ar miego svarbumo faktorius, nekelia abejonių? O galbūt šią kūno kalbos emociją galėtume pakylėti, tarkim, į… Read More: Erotinis ir seksualinis diskursas Alphonso Lingio filosofijoje »
Gavusi užduotį perskaityti vieną Jameso Joyce’o knygos „Ulisas“ skyrių „Scilė ir Charibdė“, pamaniau, gal pradėti nuo pradžių, nes nesuprasiu siužeto ir bus neįdomu, ir galų gale, ar galima kitaip elgtis su didžiuoju XX a. literatūros šedevru? Ką gi, pabandžiau nuo pradžių kelis puslapius ir nusprendžiau, kad užteks man ir vieno skyriaus. Tik dėl to lengviau… Read More: Kaip aš bandžiau skaityti „Ulisą“ »