– Apoloniškojo profenomeno paieškos – XX a. pradžios mąstytojas Oswaldas Spengleris, tyrinėdamas civilizacijas ir formuodamas jų raidos teoriją, vienas pirmųjų ėmė taikyti lyginamąjį kultūros istorijos morfologijos aiškinimo metodą, iš kurio pamažu susiformavo ir visa jo istorijos samprata bei organinis ciklinis paskirų kultūrų vystymosi modelis. Tai nebuvo intencija, siekianti originalumo. Veikiausiai tai iškilo kaip atsakas į… Read More: Skaičius yra kūnas »
Atkreipus dėmesį į žmonių elgesį motyvuojančių faktorių aptarimą ar socialinį sambūvį konstituojančių veiksnių paiešką, girdimas panašiai toks kalbas grindžiantis motyvas: VERTYBIŲ KRIZĖ, SUMAIŠTIS, NEBUVIMAS. Su tuo sunku nesutikti. Meskime žvilgsnį į Lietuvos aktualijas. Formuojant biudžetą, jo autoriai kritikuojami už formavimo principą, kuris įvardintinas buhalteriniu, pasigendant vertybinio šio svarbaus įstatymo pamato. Dažnos reformos, tokios kaip aukštojo… Read More: Kasdienio gyvenimo filosofiniai štrichai vertybinės sumaišties situacijoje »
(Epistemologinė hermeneutikos interpretacija) Wilhelmas Dilthey – vokiečių dvasinės kultūros istorikas, filosofas, kurio vieta hermeneutinės filosofijos raidoje yra tikrai išskirtinė. Siekdamas plačiau pažvelgti į interpretacijos meno plėtrą bei būklę, Dilthey padarė išvadą, jog iki šiol nusistovėjusi nuomonė, kad hermeneutikos objektu gali būti tik Šventasis raštas arba antikos literatūra, yra klaidinga. Anot filosofo, aiškinimo objektu drąsiai gali… Read More: Supratimo problemos kontūrai dvasios mokslų metodo paieškoje: Wilhelm Dilthey »
Melas pagal pačią savo sampratą siejasi su kažkuo paslėptu, vis dar nežinomu. Melas visuomet yra paslėptas melas. Jei kalbama apie viešą, „akivaizdų“ melą, tuomet reikalą turime su ideologinio pobūdžio iškraipymu, kuris jau liečia pačią mūsų žiūros konfigūraciją ir pastarosios ypatybes. Apie tikrąjį melą, kuris visuomet pasprunka nuo bet kokio tematizavimo ir konteksto, mažai ką tegalime… Read More: Apie meluojantį žmogiškumą ir destruktyvų subjektyvumą »
„O jei jis liovėsi tave sapnavęs…“, – tokia citata iš kūrinio Alisa veidrodžio karalystėje pasitinka viename iš Jorge Luiso Borgeso apsakymų Griuvėsių rate, daugumos kritikų laikomu geriausiu jo apsakymu. J. L. Borgesas (1899 – 1986) – Argentinos rašytojas, kurio kūriniai tapo XX a. pasaulio literatūros klasika. Filosofinių idėjų interpretavimas, tikrovės ir vaizduotės žaismas, fantastinė Borgeso… Read More: Sapnas ir tikrovė »
Visi Andrejaus Tarkovskio filmai – tai autoriaus pasakojimas apie save ir pasaulį, kuriame jam lemta gyventi ir kurti. Šis pasaulis yra unikalus menininko suvokimo darinys, kuriame harmoningai susilieja matomi ir nematomi realybės aspektai, „normalaus“ ir perversiško pradai. A. Tarkovskio filmuose sutaikoma net ir tai, kas atrodo esą iš esmės nesuderinama – gyvenimas ir mirtis. Menininko… Read More: Filosofinės koncepcijos Andrejaus Tarkovskio kūryboje »
– Filosofijos ir kino paraštės: G. Deleuze’o ir J.-L. Godard’o susitikimas – „Kiekvienas yra menininkas, bet tik menininkas tai žino“, – toks užrašas puikuojasi ant Šiuolaikinio meno centro fasadinės sienos ir braunasi į praeivių sąmonę. Tai – ištarmė, prie kurios šių eilučių autorius dažnai sugrįžta, apmąstydamas kasdienį žmogaus buvimą dabartinėje aplinkoje, imperatyvus, leidžiančius ir įprasminančius kasdienybės… Read More: Filosofijos ir kino paraštės »