Šis Arūno Sverdiolo pranešimas – apie atsiradimą. Ne apie gimimą iš žemės ar motinos įsčių, o kokiais būdais visa galimai tarpsta (galbūt ir žemė, taipogi ir motinos įsčios). Tai siekis dar kartą apmąstyti tvėrimo temą. Mąstyti apie tai, ką, matyt, mąstys ir paskutinis filosofas žmonių pasaulyje, jei kada nors tokia situacija susiformuos. Nenuostabu, kad Sverdiolas,… Read More: Du demiurgai »
I. – Sokratas nori žinoti, kaip žmonėms reikia gyventi, ir savo sieloje girdi balsą. Sokratas gimė Graikijoje, Atėnų mieste. Sokrato tėvas buvo darbininkas, akmentašys, o motina – pribuvėja. Kadangi jo motina buvo pribuvėja, padėdavo žmonėms gimti, Sokratas dažnai sakydavo, jog daro tą patį, tik gimti padeda ne žmonėms, o žmonių mintims. Tėvas Sokratą mokė savo… Read More: Graikų mokytojas Sokratas »
Pirmoji mintis, išgirdus dvi sąvokas (iš kurių viena įvardija konkrečią meno sritį, o kita konkretų literatūrinį, o gal tiksliau tekstinį, kūrinį) „muzika“ ir „Kratilas“, yra tokia: kas gali būti bendro tarp tų dviejų dalykų, kurie nurodo/atskleidžia/įvardija dalykus „už šių sąvokų“? Prisiminus vieną iš pačių paprasčiausių momentų, – kad „Kratilas“ yra Platono dialogas, dabartinių antikos filosofijos… Read More: „Kratilas“ muzikoje: Ezio Gamba paskaita »
Pristatome pokalbį su Jay Kennedy. Šis mokslininkas, kurio domėjimosi sritis yra mokslo filosofija ir istorija, teigia padaręs svarbų atradimą. Vienu metu nagrinėjęs pitagorininkų matematikos ir muzikos teoriją bei Platono raštus, į kuriuos bandė pažvelgti taip, kaip jie galėjo atrodyti originaliuose papirusuose, jis atrado įdomių dalykų: Platonas buvo pitagorininku ir rėmėsi slaptu muzikiniu simbolizmu, o jo raštuose… Read More: Muzikinė struktūra Platono kūryboje »
Beveik prieš septynerius metus filosofas Aleksandras Piatigorskis Maskvoje, literatūrinėje kavinėje „Bilingua“, kalbėjo apie mitologiją ir šiuolaikinio žmogaus sąmonę. Ši Piatigorskio paskaita (nors galbūt tą, ką išgirdome, reikėtų vadinti mintijimu) dar kartą patvirtino, kad filosofija gyva ne instituciškai ir biurokratiškai, ne katedrose ir kabinetuose, ne mokslininkų straipsniuose ir ataskaitose, – ji gyva, kai filosofuojama štai čia, dabar,… Read More: Mitologija ir šiuolaikinio žmogaus sąmonė »
Dvi Michelio Foucault paskaitos, skaitytos 1979 m. spalio 10 ir 16 d. Stanfordo universitete Jungtinėse Amerikos Valstijose. I paskaita. Pavadinimas atrodo pretenzingai, aš tai suvokiu. Vienok būtent tokio pasirinkimo priežastis įgalina ir atsiprašymą už tai. Pradedant XIX amžiumi Vakarų mintis nepertraukiamai kritikavo proto vaidmenį – tiksliau, proto trūkumą – politinėse struktūrose. Tai yra nuolatinis sekantis dalykas,… Read More: Omnes et singulatim: politinio proto kritikos link (I) »
1979 m. pensijon išėjęs žurnalistas I. F. Stone’as žurnale The New York Times Magazine rašė apie naujai aptiktą pasitenkinimą senovės graikų kultūros studijomis bei viltį išknisti „paskutinę sensaciją“, kuri išsklaidytų miglą, vis dar supančią Sokrato bylą, tą cause célèbre, jau kelis šimtmečius vedančią iš proto tyrinėtojus ir istorikus. Jis manė radęs naujų įrodymų, kurie leidžia naujai pažvelgti… Read More: Sokrato byla I. F. Stone’o akimis »