Martinas Heideggeris, daugelio laikomas didžiausiu XX a. filosofu, be gausybės kitų dalykų apmąstė ir Vakarų filosofijos istoriją bei šioje tradicijoje aptiko didžiulę spragą. Jis tvirtino, kad didieji mąstytojai – Platonas, Aristotelis, Tomas Akvinietis, Descartes’as ir Kantas – pernelyg susitelkė ties statika, todėl nepastebėjo laiko ir istoriškumo svarbos. Heideggerio mąstymo originalumas iš pagrindų pakeitė šiuolaikinę filosofiją,… Read More: Kodėl Heideggeris? »
Šio Arūno Sverdiolo pranešimo garso įrašas yra pirmasis jo minties pasirodymas „Aplinkkelių“ lauke. Sverdiolas Lietuvos filosofiniame kontekste visų pirma žinomas kaip lietuviškos tradicijos, vadinamos kultūros filosofija, tyrinėtojas ir autorius, besiremiantis filosofijos krypties, nešiojančios hermeneutikos pavadinimą, autoriais bei tekstais. Šis pranešimas, – skaitytas „Baltų lankų“ akademinių studijų renginyje prieš metus, t. y. 2011 m., – suteikdamas… Read More: Dirbinio grįžtis »
… Kelios pastabos apie svarstymo sudėtingumą … Kelti klausimą taip, kaip jis keliamas čia, gana keblu ir rizikinga. Jau XX amžiaus pradžioje Martinas Heideggeris ir Ludwigas Wittgensteinas savo darbuose visus po jų gyvenančius ir mąstančius filosofus priešpastatė prieš klausimo/teiginio „Yra?/Yra“ problemą. Heideggerio pastanga atskleisti to, kas yra, būtiškąjį profilį, o Wittgensteino siekis demarkuoti to, apie… Read More: Kas yra „postmodernizmas“? »
Pristatome dar vieną garso įrašą iš 2011 m. lapkričio 11 d. vykusios respublikinės konferencijos Lietuvos kultūros tyrimų institute. Kristupas Sabolius savo pranešime, keldamas klausimą apie Kanto minties svarbą šiuolaikinėje diskursų vaivorykštės spalvų maišalynėje, bando rekonstruoti pastarojo vaizduotės koncepcijos reikšmę. Netikėtu argumentu, paremiančiu Kanto apmąstymų reikšmingumą, tampa atsitiktinumas, kurį mėgo Merabas Mamardašvilis ir kurį kažin ar… Read More: Apie vėžinių ląstelių ritmą: Kantas, Heideggeris ir Bachelardas »
Antras šia tema skelbiamas ciklo straipsnis yra skirtas aktualiai komparatyvistinės filosofijos problematikai. Pagrindinis dėmesys jame sutelkiamas į vėlyvojo Heideggerio filosofijos sąlyčio taškų su klasikinio filosofinio daoizmo idėjomis aptarimą. Analizės pagrindinė ašis – Heideggerio ir daoistinės filosofijos dialogo problema, kuri tyrinėjama įvairiais aspektais. Autorius, remdamasis konkrečių tekstų, filosofinių konceptų, sąvokų, idėjų lyginamąja analize, išryškina Heideggerio ir klasikinio daoizmo… Read More: Heideggeris ir daoistinė filosofija: kelio (Weg) ir Dao santykis »
Šiame straipsnyje, – pasiremiant Martino Heideggerio ir Arvydo Šliogerio filosofinėse koncepcijose artikuliuotinais teiginiais, mąstant apie metafiziką, – siekiama išryškinti tokio mąstymo probleminę liniją. Ši tyrimo strategija, atskleidžianti vieno iš žinomiausių Lietuvos filosofų A. Šliogerio filosofijos galimą vietą filosofinės tradicijos kontekste – siekis reabilituoti metafiziką. Straipsnyje analizuojama metafizinių problemų perspektyva numato platesnių apmąstymų šia tema galimybes keliant klausimą… Read More: Onto-teo-logija: metafizikos pabaiga ir galimų metafizinio mąstymo trajektorijų prolegomenai »
Straipsnyje analizuojami dviejų XX amžiaus filosofų, Martino Heideggerio ir Alphonso Lingio, atlikti patirties artikuliacijos momentai, bandant išryškinti šio proceso esminius momentus ir svarbiausias prielaidas. Abu autoriai yra sietini su fenomenologiniu sąjūdžiu ir šio suformuotu filosofinės minties plėtojimo galimybių lauku. Siekiant tikslinti šį visuotinai priimtiną teiginį, atsižvelgiant į tradicinių fenomenologijoje nagrinėjamų problemų ratą, analizuojamos Lingio ir… Read More: Kelios paralelės tarp Alphonso Lingio ir Martino Heideggerio filosofijų, arba… »