Temos Archyvai: Recenzijos

Trys prisilietimai prie Michelangelo Antonioni

pagal | 2011 06 06
Komentarų: 0

Aplinkkeliai siūlo kūrybinį eksperimentą minčiai, refleksijai ar skaitymui. Trys  autorės parašė autonomiškus tekstus vedamos vieno kūrybinio labirinto vingio – kino režisieriaus Michelangelo Antonioni vaizdinių pagundos. Šis eksperimentas siekia sukurti akstiną įsiterpti ketvirtajam takui – skaitančiojo neabejingumui.   PIRMAS PRISILIETIMAS Giedrė Braškutė   Perfrazavus Francio Bacono šūkį „Mokslas – tai jėga“, galima apibūdinti racionalizmo, begalinio tikėjimo ir pasitikėjimo… Read More: Trys prisilietimai prie Michelangelo Antonioni »

Dialogas: tarp ištikties ir prasmės bendrumo

pagal | 2011 04 10
Komentarų: 0

Dialogas yra vienas pamatiškiausių mūsų bu­vimo bruožų. Jis vyksta visur: filosofijos semi­nare, dviejų mylimųjų pokalbyje, šnekučiuo­jantis prie vyno taurės, diplomatų susitikime, televizoriaus ekrane etc. Kasdienė nuostata dialogo atžvilgiu yra natūrali ir neklausianti, užtat teorinė refleksija susiduria su keblumais, mėgindama užčiuopti dialogo esmę. Mintauto Gutausko monografijoje Dialogo erdvė: feno­menologinis požiūris mėginama priartėti prie dialogo fenomeno iš… Read More: Dialogas: tarp ištikties ir prasmės bendrumo »

Žaidimas vaidmenimis. Sadizmo ir mazochizmo ženklai filme „Antikristas“

pagal | 2011 02 20
Komentarų: 0

Aš tavo mokytojas, tu mano kankintojas. Tu didybė, aš tavo auka. Tavo mąstymas, mano kančia. Tik aš galiu apibūdinti tavo kankinimą. Juk žodžiai tampa pačiais galingiausiais, privertę kūną beatodairiškai kartoti jų diktuojamą judesį. Ausis – didžiausia gundytoja ir stipriausia baudėja. Aš kuriu kontraktus – tu juos naikini ir šlykštiesi. Aš bėgu nuo vienatvės prisirakindama prie… Read More: Žaidimas vaidmenimis. Sadizmo ir mazochizmo ženklai filme „Antikristas“ »

Mąstyti prievartą: „Andrejus Rubliovas“ (III)

pagal | 2011 01 28
komentarai 5

III dalis „Balso netektis ir atgavimas“: Nors žiauriausios filmo scenos neabejotinai yra totorių įsiveržimas į miestą, lydimas kruvinų jo gyventojų skerdynių, tačiau absoliuti prievarta prieš Kitą arba žmogiškumo netekimas įprasminamas paties Andrejaus Rubliovo nuopolyje. Filmo dalyje, pavadintoje „Aistros pagal Andrejų“, pateikiamas jo ir Teofano Graiko pokalbis aiškiai rodo du skirtingus požiūrius į žmogaus prigimtį. Vienoje… Read More: Mąstyti prievartą: „Andrejus Rubliovas“ (III) »

Filosofo žvilgsnis pro objektyvą

pagal | 2011 01 28
komentarai 2

Įprasta manyti, kad filosofas ne tiek mato pasaulį, kiek apie jį mąsto. Bemąstydamas ir nematydamas kasdienybės pasaulio, jis gali apsižioplinti ir įkristi į kokią nors duobę ar pasiklysti tikrovės vingiuose. Apie tai pasakojami anekdotai. Ką filosofui pavyksta sumąstyti, jis praneša diskutuodamas su kitais (kaip, pavyzdžiui, Sokratas ar a. a. Audronis Raguotis) arba parašydamas tekstą. Bet… Read More: Filosofo žvilgsnis pro objektyvą »

Mąstyti prievartą: „Andrejus Rubliovas“ (II)

pagal | 2011 01 21
komentarų 12

II dalis „Bučinio prievarta“: Žvilgsnio fenomenologija, kaip parodo Sartre’as, autentišką Aš ir Kito santykį paverčia dviejų laisvių konfliktu. Aš tapatybė gimsta kovos lauke. Būtent tokia, sartriška žvilgsnių dvikova prasideda jau minėtas Andrejaus Rubliovo susitikimas su jauna pagone. Iš pradžių slaptas, beveik panoptinis nuogą kūną slapčia stebintis jo žvilgsnis greitai demaskuojamas ir stoja į atvirą mūšį,… Read More: Mąstyti prievartą: „Andrejus Rubliovas“ (II) »

Mąstyti prievartą: „Andrejus Rubliovas“ (I)

pagal | 2011 01 15
komentarai 2

I dalis „Žiauri pradžia – skrydis ir nuopolis“:   Daugelis šiuolaikinių teoretikų teigia, kad prievartos nesama kitokiu pavidalu kaip tik prievarta reprezentacijose. Taigi mąstyti prievartą reiškia tirti, kaip kuriamos ją įsimbolinančios reprezentavimo technikos – specifiniai diskursai bei meniniai žanrai. Posūkis į vizualumą šiuolaikinėje kultūroje skatina apmąstyti ne tik prievartos priklausomybę nuo kalbos, bet ir jos… Read More: Mąstyti prievartą: „Andrejus Rubliovas“ (I) »