Kas yra gera disertacija?

Liutauras Kraniauskas ir Aldis Gedutis (dešinėje). Nuotr. aut. Eimantas Chachlovas.

Šioje sociologo L. Kraniausko ir filosofo A. Gedučio paskaitoje nekalbama, kaip parašyti gerą disertaciją, nepateikiamas praktiškų patarimų rinkinys iš serijos „Know-how“.

Lengvai neišsisuksite, jei neturite Aleksandro Piatigorskio mintijimo aistros arba jei jūsų disertacijos užmačios nebus kažkas tokio, kaip Ludwigo Wittgensteino „Loginis filosofinis traktatas“; nepadės nė lažybos iš plazminio televizoriaus, kad parašysite gerą disertaciją per tris mėnesius. Jokie patarimai ir užkalbėjimai negali garantuoti sėkmės, nes viskas labai individualu…

Šioje paskaitoje pateikiami paskutinių metų socialinių ir humanitarinių mokslų disertacijų gynimų, kaip ceremonijų, tyrinėjimai. Iš sociologinės ir filosofinės pusės žiūrėta, kaip atskirose disciplinose formuojama ir konstruojama disertacijų vertė. Akiratyje atsidūrė ne disertacijos su savo konkrečiu turiniu, o pati gynimo ceremonija, tas komunikacinis aktas, kuriame vertė objektyvuojama. Gynimų metu tyrinėtojai iš šalies stebėjo disertantus ir jiems uždavinėjo papildomus trikdančius klausimus: kokia yra disertacijos vertė, kuri jos dalis pati geriausia, koks šio darbo indėlis į disertanto discipliną ir t. t.

Pranešėjai teigia buvę paveikti prancūzų sociologo Pierre’o Bourdieu studijų apie akademinį lauką ir galios paskirstymą. Jie buvo įsitikinę, kad bet kurios disertacijos gynimo metu vyksta galios žaidimai tarp skirtingų žaidėjų, kad galios kompoziciją automatiškai padiktuoja žmogaus akademinis statusas (disertantas – oponentas – komisijos nariai). Tačiau tyrimo metu atsiskleidė kitokie dalykai…

Taigi kviečiame išklausyti paskaitą.

*

**

Garso įrašas:

Paskaita ir diskusija

„Epistemologinė agonistika ir galia: kas yra gera disertacija?“

Veiksmo laikas ir vieta: 2013 m. sausio 24 d., VU Filosofijos fakultetas.