Žymų Archyvai: kūryba

Čiurlionio genijaus įtakos orbita (I)

pagal | 2014 04 10

Ištrauka iš spaudai rengiamo leidinio „Čiurlionis ir pasaulis“: pokalbis su filosofu, kultūrologu, menotyrininku prof. Antanu Andrijausku apie iškilų lietuvių menininką – dailininką bei kompozitorių – Mikalojų Konstantiną Čiurlionį ir jo genijaus įtakos orbitą. Klausimus parengė ir uždavė Tautvydas Vėželis. /… Gerbiamas profesoriau, jūs daugybę dešimtmečių įvairiomis kalbomis skelbiate M. K. Čiurlioniui skirtus darbus. Kuo galima paaiškinti šį neblėstantį… Read More: Čiurlionio genijaus įtakos orbita (I) »

Triksteris: besijuokiantis, ekstatiškas kūrybinis griovėjas. Filosofinės ir politinės antropologijos žvilgsnis

pagal | 2014 01 29

Triksteris. Pakalbėti apie šį žodį tikrai verta. Ir įdomu. Gintautas Mažeikis „triksterio“ sąvoką pasirinko raktiniu žodžiu, kad pažymėtų sausio 14-ąją. Pasaulyje, kuriame „išlavinti“ (dar viena puiki sąvoka su plačiu reikšminiu konotacijų spektru) žmonės yra praradę bet kokį tikėjimą apie „transcendentinį grindimo faktorių“, belieka manyti, kad atitinkamų dalykų, pavyzdžiui, sausio 14-osios ir „triksterio“ sąvokos, susiejimas yra:… Read More: Triksteris: besijuokiantis, ekstatiškas kūrybinis griovėjas. Filosofinės ir politinės antropologijos žvilgsnis »

Rytų ir Vakarų dialogai: Algio Uždavinio kūrybos erdvės

pagal | 2013 08 22

Šio garso įrašo formali paskirtis yra straipsnių rinkinio „Rytai – Vakarai: komparatyvistinės studijos XII. Algio Uždavinio fenomenas“ pristatymas 2013 m. Vilniaus knygų mugėje. Tačiau šiame įraše išgirsite ne šios knygos tekstų pristatymą, bet šių tekstų preteksto – civilizacinės ir filosofinės komparatyvistikos specialisto, kultūrologo, menotyrininko, orientalisto Algio Uždavinio (1962–2010) – asmens, minties, tekstų, veiklos, įtakos apmąstymo… Read More: Rytų ir Vakarų dialogai: Algio Uždavinio kūrybos erdvės »

Ariadnės paslaptis remiantis Nietzsche

pagal | 2013 07 02

Pristatome dar vieną Gilles’io Deleuze’o esė iš rinkinio „Kritiškai ir kliniškai“ (Critique et Clinique, 1993). Ši knyga – tai literatūrinių-klinikinių tyrinėjimų serija, kurioje Deleuze’o pamėgti filosofai (Platonas, Spinoza, Kant, Nietzsche…) bei rašytojai (Beckett, Carroll, Kafka, Melville…) kalbasi ne tik vieni su kitais, tačiau ir vieni per kitus, iš visiems žinomų literatūros ar filosofijos „autorių“ virsdami… Read More: Ariadnės paslaptis remiantis Nietzsche »

Apie keturias poetines formules, galinčias apibendrinti Kanto filosofiją

pagal | 2013 06 11

Ši Gilles’io Deleuze’o esė įdėta rinkinyje „Kritiškai ir kliniškai“ (Critique et Clinique, 1993). Tai yra vienintelė jo knyga, skirta literatūrai. Apie sumanymą parašyti knygą, kurioje susipintų filosofinės ir literatūrinės minties formos, mąstytojas prisipažino viename 1988-ųjų pokalbyje, tačiau „kritiškumo“ ir „kliniškumo“ idėjas apjungė žymiai anksčiau, – tyrime, pavadintame „Sacherio-Masocho pristatymas“ (Présentation de Sacher-Masoch, 1967). Pagrindinę „Kritiškai… Read More: Apie keturias poetines formules, galinčias apibendrinti Kanto filosofiją »

Atsakymai į klausimų seriją

pagal | 2013 06 03

Mainai tarp Gilles’io Deleuze’o ir Arnaud Villani. 1981 m. lapkritis, Paryžius.   A. Villani: Ar jūs „monstras“? G. Deleuze: Jis, „monstras“, visų pirma yra sudėtinis. Matyt, tiesa, kad aš rašiau apie skirtingus dalykus. Sekanti „monstro“ reikšmė – koks nors gyvis ar daiktas, kuris, būdamas visiškai apibrėžtu, išlieka, griežtai imant, galutinai neapibrėžtu (pavyzdžiui, toks monstras kaip Goya).… Read More: Atsakymai į klausimų seriją »

Gela Kandelaki: kūryba – tai meninės formos siekis

pagal | 2013 03 10

Susitikome su gruzinų režisieriumi, rankų šešėlių teatro „Budrugana-Gagra“ įkūrėju bei kino ir teatro pedagogu Gela Kandelakiu (g. 1940). Susitikimas visuomet yra kitoniškumo patyrimas ir priėmimas. Kitokio pamatymas ir supratimas. G. Kandelakis, nepabijokime tokių žodžių, yra neeilinė asmenybė egzistencine ir profesine lemtimi, laikysena bei būviu. Savo laikysena be kompromisų jis liudijo ir tebeliudija sąžiningą kūrybą bei… Read More: Gela Kandelaki: kūryba – tai meninės formos siekis »