Žymų Archyvai: kinas

Vienintelis dalykas, kurio bijau, yra karas

pagal | 2016 02 27

Ko gero, kiekvienas pagalvojame, ko mes bijome. Kartais negalvojame, o tiesiog bijome be priežasties. Nenoriu kalbėti apie tai, kokios baimės egzistuoja ir iš ko jos kyla. Noriu pakalbėti apie baimę, kuri susijusi, kad ir kaip primityviai skambėtų, su išlikimo instinktu, – apie karo baimę, nes vienintelis dalykas, kurio iš tikrųjų nuoširdžiai bijau, yra karas. Šioje… Skaityti toliau »

Istorija interjere

pagal | 2015 10 15

„Rusų arka“ – tai filmas apie istoriją. Tiksliau, istorinė juosta, kur istorija – viena iš veikėjų. Kas yra istorija? Tai laikas, tekėjęs iki mūsų, laikas, tekantis dabar, ir miglos apgaubtas laikas, lekiantis pirmyn. Mūsų filme atsispindi šios trys laiko savybės. Jeigu kokiame nors filme nėra šių „trijų laikų“ ženklų, tuomet toks filmas, mano požiūriu, negali… Skaityti toliau »

„Spokso kaip pelėda“: lėtasis kinas ir jo tyrimo būdai

pagal | 2015 07 31

Praeitais metais renginyje „Baltos lankos“ buvo parodytas Šarūno Barto filmas „Laisvė“ (2000). Po peržiūros vienas iš renginio pranešėjų Maksimas Ivanovas pasiūlė pakalbėti apie tai, kas buvo regėta, ir pristatė savo pranešimą „’Spokso kaip pelėda’: lėtasis kinas ir jo tyrimo būdai“, skirtą ne tiek regėto filmo tyrimui, kiek problematikai, kuri kyla žiūrint tokio pobūdžio kiną. Pagrindinis… Skaityti toliau »

„Pasiutę šunys“: atpirkimas postmoderniame pasaulyje

pagal | 2015 04 06

„Pasiutę šunys“ (Reservoir Dogs, 1992), „Bulvarinis skaitalas“ (Pulp Fiction, 1994) ir „Nužudyti Bilą“ (Kill Bill, 2003 & 2004) turbūt yra patys sėkmingiausi (ir, manau, patys svarbiausi) keturi pilnametražiai filmai, kuriuos režisavo Quentinas Tarantino. Ir kiekviename jų daugiau ar mažiau išties pasakojama apie atpirkimą. O pats Tarantino paprastai laikomas tipišku postmoderniu „naujojo nuaro“ filmų kūrėju. Ponas… Skaityti toliau »

Retro ir atminties konstravimas

pagal | 2015 02 01

Norint suprasti retro reiškinį kinematografijoje, reikia atsižvelgti į istorinį ir kultūrinį kontekstą. Turbūt geriausia pradėti nuo atminties ir atvaizdų santykių istorijos, nes retro – tai atitinkamas atvaizdų tipas, orientuotas į atmintį apie praeitį. Nuo antikos laikų mnemotechnika buvo kuriama remiantis atvaizdų sistema. Viename autoritetingiausių mnemotechnikos tekstų, Cicerono traktate „Apie oratorių“, pasakojama sena garsi istorija apie… Skaityti toliau »

Leviniška Romano Polanskio filmo „Stūma“ meditacija

pagal | 2015 01 14

Kai pradedame kalbėti apie Emmanuelio Levino filosofiją, galvoje dažniausiai turime du raktinius žodžius, vedančius į ją, – Kitas ir Veidas. Atsitiktinumas ar ne, tačiau kino režisierius Romanas Polanskis savo filmą „Stūma“ (Repulsion, 1965) pradeda nuo veido. Tiksliau, nuo maksimalaus akies priartinimo ir palaipsnio ėjimo prie stambaus veido plano. Tad kokios sąsajos tarp šio filmo ir Levino filosofijos?… Skaityti toliau »

Pokalbis su Nerijumi Mileriumi

pagal | 2014 11 16

Pokalbis iš video ciklo „Pokalbiai su filosofais“, kurį bendrai vykdo portalas Aplinkkeliai.lt ir VšĮ Meno avilys. – Kalbiname filosofą, Vilniaus universiteto Filosofijos katedros docentą Nerijų Milerių. Pateikiame pokalbio, kuris susideda iš dviejų dalių, turinį: pasirinkimas tarp filosofijos ir kino studijų; disertacija ir mokytojai; filosofija ir kasdienybė; kasdienybė ir menas; vizualinis posūkis; filosofija ir kinas; apokalipsės… Skaityti toliau »