Kai Rogeris Ebertas Čikagos universitete dėstė apie Krzysztofo Kieślowskio „Dekalogą“ (Dekalog, 1989), jam buvo sudėtinga sujungti dešimt Dievo įsakymų su dešimtimi filmų. Pasak Eberto, „čia negalima rasti atitikmens venas prie vieno“. Vis dėlto Amerikoje išleistame DVD kiekviena ciklo dalis yra tiksliai sujungta su Dievo įsakymu. „Dekalogas I“ (Dekalog, jeden) sujungtas su įsakymu „Aš esu Viešpats… Skaityti toliau »
Pokalbis su Vengrijos kino ir teatro režisieriumi Istvánu Szabó. – I. Szabó (g. 1938) tarptautinį pripažinimą pelnė filmų trilogija „Mefistas“ (Mephisto, 1981), „Pulkininkas Redlis“ (Oberst Redl, 1985) ir „Hanusenas“ (Hanussen, 1988). „Mefistas“ yra vienintelis Vengrijos filmas, apdovanotas „Oskaru“ kaip geriausias užsienio filmas. Režisierius savo kūryboje analizuoja meno ir politikos santykį, asmeninius likimus Europos politinių ir… Skaityti toliau »
Ko gero, kiekvienas pagalvojame, ko mes bijome. Kartais negalvojame, o tiesiog bijome be priežasties. Nenoriu kalbėti apie tai, kokios baimės egzistuoja ir iš ko jos kyla. Noriu pakalbėti apie baimę, kuri susijusi, kad ir kaip primityviai skambėtų, su išlikimo instinktu, – apie karo baimę, nes vienintelis dalykas, kurio iš tikrųjų nuoširdžiai bijau, yra karas. Šioje… Skaityti toliau »
„Rusų arka“ – tai filmas apie istoriją. Tiksliau, istorinė juosta, kur istorija – viena iš veikėjų. Kas yra istorija? Tai laikas, tekėjęs iki mūsų, laikas, tekantis dabar, ir miglos apgaubtas laikas, lekiantis pirmyn. Mūsų filme atsispindi šios trys laiko savybės. Jeigu kokiame nors filme nėra šių „trijų laikų“ ženklų, tuomet toks filmas, mano požiūriu, negali… Skaityti toliau »
Praeitais metais renginyje „Baltos lankos“ buvo parodytas Šarūno Barto filmas „Laisvė“ (2000). Po peržiūros vienas iš renginio pranešėjų Maksimas Ivanovas pasiūlė pakalbėti apie tai, kas buvo regėta, ir pristatė savo pranešimą „’Spokso kaip pelėda’: lėtasis kinas ir jo tyrimo būdai“, skirtą ne tiek regėto filmo tyrimui, kiek problematikai, kuri kyla žiūrint tokio pobūdžio kiną. Pagrindinis… Skaityti toliau »
„Pasiutę šunys“ (Reservoir Dogs, 1992), „Bulvarinis skaitalas“ (Pulp Fiction, 1994) ir „Nužudyti Bilą“ (Kill Bill, 2003 & 2004) turbūt yra patys sėkmingiausi (ir, manau, patys svarbiausi) keturi pilnametražiai filmai, kuriuos režisavo Quentinas Tarantino. Ir kiekviename jų daugiau ar mažiau išties pasakojama apie atpirkimą. O pats Tarantino paprastai laikomas tipišku postmoderniu „naujojo nuaro“ filmų kūrėju. Ponas… Skaityti toliau »
Norint suprasti retro reiškinį kinematografijoje, reikia atsižvelgti į istorinį ir kultūrinį kontekstą. Turbūt geriausia pradėti nuo atminties ir atvaizdų santykių istorijos, nes retro – tai atitinkamas atvaizdų tipas, orientuotas į atmintį apie praeitį. Nuo antikos laikų mnemotechnika buvo kuriama remiantis atvaizdų sistema. Viename autoritetingiausių mnemotechnikos tekstų, Cicerono traktate „Apie oratorių“, pasakojama sena garsi istorija apie… Skaityti toliau »