Veiksmo filmas be jokio veiksmo
„Visata neturi centro ir kraštų. Realybė – tik atsitiktinumų seka“, – tai žodžiai, kurie Jimo Jarmuscho filmo „Kontrolės ribos“ herojų lūpose skamba kaip tam tikras gyvenimo kredo. Atverta erdvė, ištrintos ribos, paleista tėkmė. Toks visatos modelis artimas Jacques’ui Derrida. Jo nuomone, visatą privalome suvokti kaip unikalią organinę visuotinybę, kuri vystosi iš savo pačios konceptų. Iš tiesų… Skaityti toliau »