Žymų Archyvai: antika

Kaip arabų vertėjai padėjo išsaugoti graikų filosofiją ir klasikinę tradiciją

pagal | 2017 07 09

Antikiniame pasaulyje filosofijos kalba – o tuo pačiu mokslo ir medicinos – pirmiausia buvo graikų kalba. „Filosofija netgi po romėnų įvykdyto Viduržemio jūros regiono nukariavimo ir pagonybės baigties buvo stipriai siejama su helenistine kultūra“, – rašo internetinės svetainės History of Philosophy without any gaps („Filosofijos istorija be jokių spragų“) įkūrėjas filosofijos profesorius Peteris Adamsonas. „Pagrindiniai… Skaityti toliau »

Antikos filosofijos paskaitos. Trečia paskaita (1980)

pagal | 2014 10 08

Merabas Mamardašvilis Antikos filosofijos paskaitos (1980) Trečia paskaita Šiandien kalbėsime apie būtį, kaip ją pirmiausiai suprato graikai: Parmenidas ir Herakleitas. Parmenido žodžiai, kuriais jis aprašo būtį, iškilmingi ir taurūs, ir tuoj pat mus užburia ypatinga didybe, tačiau tai dar nereiškia, kad suprantame, kas pasakyta. Taigi būtis – tai, kas ìštisa (полно), iš visų pusių ùždara… Skaityti toliau »

Reminiscencijos apie gyvenimo prasmę

pagal | 2014 08 21

Klausantis Lietuvos radijo laidos su keliamu fundamentaliu klausimu „Kokia gyvenimo prasmė?“, iš pradžių stebino kiek lėkštokas dalyvaujančiųjų požiūris į svarstomą problemą ir negebėjimas šia tema pasakyti kažko svaresnio. Laidos svečio, pristatyto kaip jauno perspektyvaus filosofo, mėginimai nevykusiai (kaip pats prisipažįsta) juokauti ir išsisukinėjimai įtikinėjant, kad dabartiniuose mokslo tyrinėjimų laukuose dirbantys filosofijos mokslininkai nebekelia tokių problemų,… Skaityti toliau »

Materijos sampratos raida antikoje: Demokritas, Platonas, Aristotelis

pagal | 2014 08 17

Kalbant apie materializmą, aišku, galima prisiminti mūsų senąjį sovietinį paveldą, kai materija buvo įvardijama dialektinio materializmo sąvokomis – kaip filosofinė sąvoka, įvardijanti objektyvią realybę, kuri yra duota mums pojūtyje, bet tokia „papelijusi“ samprata neįkvepia ir galima apie materiją mąstyti gerokai įdomiau. Šiuolaikinius filosofus materija įkvepia kaip tikrovės turtingumas, tas neišreikštas, nereprezentuotas tikrovės lygmuo, kuris kaip… Skaityti toliau »

Pokalbis su Nagliu Kardeliu

pagal | 2014 05 09

Pokalbis iš video ciklo „Pokalbiai su filosofais“, kurį bendrai vykdo portalas Aplinkkeliai.lt ir VšĮ Meno avilys. – Kalbiname filosofą doc. Naglį Kardelį. N. Kardelis gimė 1970 m. Vilniuje. Studijavo Vilniaus universitete lituanistiką ir klasikinę filologiją, vėliau pasirinko filosofijos studijas ir 2003 m. apgynė disertaciją tema „Vienovės įžvalga Platono filosofijoje: dialektika, mitas ir jų sąveika“; dirba… Skaityti toliau »

Graikų mokytojas Sokratas

pagal | 2013 07 25

I. – Sokratas nori žinoti, kaip žmonėms reikia gyventi, ir savo sieloje girdi balsą. Sokratas gimė Graikijoje, Atėnų mieste. Sokrato tėvas buvo darbininkas, akmentašys, o motina – pribuvėja. Kadangi jo motina buvo pribuvėja, padėdavo žmonėms gimti, Sokratas dažnai sakydavo, jog daro tą patį, tik gimti padeda ne žmonėms, o žmonių mintims. Tėvas Sokratą mokė savo… Skaityti toliau »

Apie žodį

pagal | 2013 03 20

Save aš pirmiausia laikau filologu. Tai pakankamai plati sąvoka, kad ji būtų pagrindinė. Be to, aš tiriu antiką ir verčiu iš senovės kalbų. O čia vyrauja labai stiprios tradicijos. Vertimo mene vyksta nuolatinis lingavimas tarp pažodiškumo ir laisvumo. XIX amžiuje vyravo laisvas vertimas. XX amžiaus pirmajame ketvirtyje – pažodinis vertimas. Socializmo laikmetyje – laisvas, o… Skaityti toliau »