Filosofas Alphonso Lingis dalinasi su mumis savo darytomis nuotraukomis.
Sekame jo žvilgsniu…
4 komentarai
Z.
Priešpaskutinė nuotrauka tartum iliustruoja nuolatinę žmogaus lemtį vaikščioti miglose, nors pačiam žmogui galbūt rodosi visai priešingai: viskas turi būti aišku ir paaiškinta, skaidru ir detalizuota, šviesu ir apšviesta. Betgi šviesu dar nereiškia „aišku”.
o man ta nuotrauka iliustruoja Dzeusą ant Olimpo kalno, vaikštantį tarp debesų. Nors šis duonvalgis nepakankamai atspindi Dzeuso didybę.
Dar teko matyti paveikslus, kur vienatinis sėdi ant debesų ir rūsčiai žvelgia žemyn į nusidėjėlius.
gerai pasakyta: duonvalgis 🙂
Bet kad tie duonvalgiai vengia ūkų – jie trokšta šviesos ir aiškumo ir kratosi būti duonpelniais, kurie sunkiai braido ūkuose…
Priešpaskutinė nuotrauka tartum iliustruoja nuolatinę žmogaus lemtį vaikščioti miglose, nors pačiam žmogui galbūt rodosi visai priešingai: viskas turi būti aišku ir paaiškinta, skaidru ir detalizuota, šviesu ir apšviesta. Betgi šviesu dar nereiškia „aišku”.
o man ta nuotrauka iliustruoja Dzeusą ant Olimpo kalno, vaikštantį tarp debesų. Nors šis duonvalgis nepakankamai atspindi Dzeuso didybę.
Dar teko matyti paveikslus, kur vienatinis sėdi ant debesų ir rūsčiai žvelgia žemyn į nusidėjėlius.
gerai pasakyta: duonvalgis 🙂
Bet kad tie duonvalgiai vengia ūkų – jie trokšta šviesos ir aiškumo ir kratosi būti duonpelniais, kurie sunkiai braido ūkuose…
Kyla mintis žiūrint į paskutinę nuotrauką:
ar užkels kada nors kas nors mano kaukolę ant akmens ir ar grožėsis ja (nebūtinai kaip meno kūriniu)?