Temos Archyvai: Vertimai

Sąžiningasis Paulis Cézanne’as

pagal | 2016 06 06

Po penkiasdešimties metų radikaliausių pokyčių mene, einant nuo atvaizdavimo link laisvos abstrakcijos, Cézanne’o tapyba, kuri šiandien atrodo senamadiška dėl polinkio į gamtą, patvirtina savo gyvastingumą ir įkvepia jaunuosius nūdienos tapytojus. Nors mokyklos nesukūrė, po mirties jis tiesiogiai arba netiesiogiai suteikė impulsą beveik kiekvienam naujam judėjimui. Jo galia sužadinti skirtingų sričių ir temperamento menininkus, manau, yra… Read More: Sąžiningasis Paulis Cézanne’as »

Mitas ir psichika. Sąmonės evoliucija

pagal | 2016 03 18

Jungiškosios krypties psichologijos apžvalga. Įžanga: Mitologijoje nuo seniausių laikų sukauptos bene pačios archajiškiausios ir išmintingiausios žmonijos dvasios ir prigimties žinios. Nuo pat tų laikų, kai galime įžvelgti pirmuosius žmonijos rūšies atsiradimo pėdsakus, žmogus per mitą ir jo kūrimą, kaip universalią kalbą, bandė įminti gyvenimo paslaptį ir išreikšti ją savitais būdais per tam tikrą gyvenimo patirtį.… Read More: Mitas ir psichika. Sąmonės evoliucija »

Gyvenimas, menas ir mistika: kalba

pagal | 2015 11 16

Olandų matematikas ir filosofas, matematinio intuicionizmo pradininkas L. E. J. Brouweris (1881–1966) apmąstė ne vien matematikos pagrindus, bet ir bendrai mokslo, gyvenimo, transcendencijos, amžinybės, (žmogaus) prigimties, mūsų laikmečio fizionomijos problemas. Kanto daikto-savyje transcendentalizmui ir Schopenhauerio voliuntarizmui artimas ne tik Brouwerio matematinis intuicionizmas, bet ir jo filosofija, 1905-aisiais išdėstyta trumpame veikale „Gyvenimas, menas ir mistika“ (Leven,… Read More: Gyvenimas, menas ir mistika: kalba »

Istorija interjere

pagal | 2015 10 15

„Rusų arka“ – tai filmas apie istoriją. Tiksliau, istorinė juosta, kur istorija – viena iš veikėjų. Kas yra istorija? Tai laikas, tekėjęs iki mūsų, laikas, tekantis dabar, ir miglos apgaubtas laikas, lekiantis pirmyn. Mūsų filme atsispindi šios trys laiko savybės. Jeigu kokiame nors filme nėra šių „trijų laikų“ ženklų, tuomet toks filmas, mano požiūriu, negali… Read More: Istorija interjere »

Sokrato teismas. Įžanga

pagal | 2015 09 25

Ištrauka iš amerikiečių žurnalisto I. F. Stone’o knygos „Sokrato teismas“ (The Trial of Socrates, 1988).   Įžanga:  Joks kitas teismas, išskyrus Jėzaus, nepaliko tokio ryškaus įspaudo vakariečio vaizduotėje, kokį paliko Sokrato teismas. Abu teismai turi daug ką bendra. Ir vienas, ir kitas stokoja nešališko amžininkų pasakojimo, netgi fragmentinių užuominų. Neturime nei nuorašų, nei teismo įrašų.… Read More: Sokrato teismas. Įžanga »

Kaip buvo parašyta I. F. Stone’o knyga „Sokrato teismas“

pagal | 2015 08 30

Legendinis amerikiečių žurnalistas ir kovotojas už žmogaus teises I. F. Stone’as (1907–1989), dar vadinamas pirmuoju tinklaraštininku, devyniolika metų leido savo vardo savaitraštį (I. F. Stone’s Weekly), kurio leidybą turėjo nutraukti dėl ligos, bet šis faktas jį pastūmėjo užsiimti klasikinių kalbų studijomis Pensilvanijos universitete, kuriame jaunystėje studijavo filosofiją. Baigęs mokslus ir išmokęs senąją graikų kalbą, I.… Read More: Kaip buvo parašyta I. F. Stone’o knyga „Sokrato teismas“ »

Natiurmortas kaip asmeninis objektas: pastaba apie Heideggerį ir van Goghą

pagal | 2015 06 27

Savo rašinyje „Meno kūrinio ištaka“ Martinas Heideggeris interpretuoja van Gogho paveikslą, kad pavaizduotų meno – meno kaip tiesos atverties – prigimtį. Paveikslą jis nagrinėja išskirdamas tris buvimo būdus – naudingų artefaktų, gamtinių daiktų ir meno kūrinių. Pirmiausia jisai siūlo „nesiremiant jokia filosofine teorija“ aprašyti „įprastą reikmenį – valstietiškų batų porą“, ir čia reikalingas „betarpiškas aprašymas,… Read More: Natiurmortas kaip asmeninis objektas: pastaba apie Heideggerį ir van Goghą »