Temos Archyvai: Filmų

Žaidimas vaidmenimis. Sadizmo ir mazochizmo ženklai filme „Antikristas“

pagal | 2011 02 20

Aš tavo mokytojas, tu mano kankintojas. Tu didybė, aš tavo auka. Tavo mąstymas, mano kančia. Tik aš galiu apibūdinti tavo kankinimą. Juk žodžiai tampa pačiais galingiausiais, privertę kūną beatodairiškai kartoti jų diktuojamą judesį. Ausis – didžiausia gundytoja ir stipriausia baudėja. Aš kuriu kontraktus – tu juos naikini ir šlykštiesi. Aš bėgu nuo vienatvės prisirakindama prie… Read More: Žaidimas vaidmenimis. Sadizmo ir mazochizmo ženklai filme „Antikristas“ »

Mąstyti prievartą: „Andrejus Rubliovas“ (III)

pagal | 2011 01 28

III dalis „Balso netektis ir atgavimas“: Nors žiauriausios filmo scenos neabejotinai yra totorių įsiveržimas į miestą, lydimas kruvinų jo gyventojų skerdynių, tačiau absoliuti prievarta prieš Kitą arba žmogiškumo netekimas įprasminamas paties Andrejaus Rubliovo nuopolyje. Filmo dalyje, pavadintoje „Aistros pagal Andrejų“, pateikiamas jo ir Teofano Graiko pokalbis aiškiai rodo du skirtingus požiūrius į žmogaus prigimtį. Vienoje… Read More: Mąstyti prievartą: „Andrejus Rubliovas“ (III) »

Mąstyti prievartą: „Andrejus Rubliovas“ (II)

pagal | 2011 01 21

II dalis „Bučinio prievarta“: Žvilgsnio fenomenologija, kaip parodo Sartre’as, autentišką Aš ir Kito santykį paverčia dviejų laisvių konfliktu. Aš tapatybė gimsta kovos lauke. Būtent tokia, sartriška žvilgsnių dvikova prasideda jau minėtas Andrejaus Rubliovo susitikimas su jauna pagone. Iš pradžių slaptas, beveik panoptinis nuogą kūną slapčia stebintis jo žvilgsnis greitai demaskuojamas ir stoja į atvirą mūšį,… Read More: Mąstyti prievartą: „Andrejus Rubliovas“ (II) »

Mąstyti prievartą: „Andrejus Rubliovas“ (I)

pagal | 2011 01 15

I dalis „Žiauri pradžia – skrydis ir nuopolis“:   Daugelis šiuolaikinių teoretikų teigia, kad prievartos nesama kitokiu pavidalu kaip tik prievarta reprezentacijose. Taigi mąstyti prievartą reiškia tirti, kaip kuriamos ją įsimbolinančios reprezentavimo technikos – specifiniai diskursai bei meniniai žanrai. Posūkis į vizualumą šiuolaikinėje kultūroje skatina apmąstyti ne tik prievartos priklausomybę nuo kalbos, bet ir jos… Read More: Mąstyti prievartą: „Andrejus Rubliovas“ (I) »

Sadizmo ir mazochizmo apraiškos Antikriste

pagal | 2010 11 25

Pakankamai sudėtinga nedviprasmiškai vertinti paskutinį Larso von Triero filmą „Antikristas“. Jis sukelia daug skirtingų jausmų ir emocijų. Be abejo, pirmiausia tai yra grynai fiziologiniai pojūčiai kaip atsakas į matomus kraštutinai perversiškus vaizdus. Nuostaba, paskui pasišlykštėjimas, noras nebežiūrėti, pamiršti matytus vaizdus. Hipertrofuota gyvuliškos žmogaus prigimties atvertis šokiruoja, bet tuo pat metu ir tarsi paskatina įsigilinti į… Read More: Sadizmo ir mazochizmo apraiškos Antikriste »

Veiksmo filmas be jokio veiksmo

pagal | 2010 11 25

„Visata neturi centro ir kraštų. Realybė – tik atsitiktinumų seka“, – tai žodžiai, kurie Jimo Jarmuscho filmo „Kontrolės ribos“ herojų lūpose skamba kaip tam tikras gyvenimo kredo. Atverta erdvė, ištrintos ribos, paleista tėkmė. Toks visatos modelis artimas Jacques’ui Derrida. Jo nuomone, visatą privalome suvokti kaip unikalią organinę visuotinybę, kuri vystosi iš savo pačios konceptų. Iš tiesų… Read More: Veiksmo filmas be jokio veiksmo »