Gerbiami kolegos, balandžio 14 dieną Aplinkkeliai apsilankė tarpuniversitetiniame seminare „Antika ir naujoji lietuvių kultūra“, kuris yra orientuotas į 1795 – 1990 m. lietuvių kalba rašytų tekstų, Lietuvoje vykusių politinių ir kultūrinių reiškinių santykio su Antikos paveldu apmąstymą. Seminaras žada gyvuoti ne vienerius metus. Tikimasi seminaro pranešimų pagrindu parengti labai įdomią knygą.

***
Pristatome fenomenologo Daliaus Jonkaus pranešimą tema „V. Sezemano Sokratas“. Pranešime D. Jonkus pabrėžė, kad Vosyliaus Sezemano (1884 – 1963) filosofija nėra pakankamai įvertinta. Sokrato, Platono, platonizmo ir neoplatonizmo interpretacijos V. Sezemano darbuose pasirodo ne kaip pasenusios ir įdomios tik istorikams, bet iš tikrųjų vertos apmąstymų ir įsigilinimų.

Akcentavęs praktinį antikinės filosofijos aspektą, V. Sezemanas tuo pačiu mėgino parodyti visos filosofijos praktinį ir gyvenimišką prasmingumą; jo atliktos antikinės filosofijos interpretacijos pasižymi nuolatine polemika su neokantininkais. Būtent Sokrato vaizdinys V. Sezemanui leido kvestionuoti neokantinei filosofijai būdingą teoretizavimą, filosofijos kaip visų pirma teorijos ir mokslo sampratą. D. Jonkus pastebi, kad V. Sezemano antikinės filosofijos interpretacija atliepia fenomenologinės filosofijos intencijas.

Apmąstymai apie kultūros krizę V. Sezemano studijoje apie Sokratą glaudžiai siejami su pažinimo klausimu. Pastebima V. Sezemano pastanga sujungianti dvi Sokrato sentencijas: „Tas, kuris žino, kas yra gėris, nesielgs blogai“ ir „Pažink pats save“. Taip pat dėmesys skiriamas dialoginei Sokrato pozicijai, įsitraukimo momentui.

_____________________________________________________________

Aplinkkeliai įrašė pranešimą ir siūlo išklausyti garso įrašą:

Dalius Jonkus „V. Sezemano Sokratas“

Tagged with: JonkusSezemanasSokratas
 

7 Responses to Vosyliaus Sezemano Sokratas

  1. kreivarankis parašė:

    Kiek prisimenu Jonkų (čia prieš kokius 12 m.) – vienas iš pačių nuobodžiausių ir nykiausių dėstytojų. Užuojauta auditorijai.

  2. T. parašė:

    Argumentum ad hominem – viena iš dažniausių loginių argumentacijos klaidų, daroma tada, kai kritikuojama oponento asmenybė užuot kritikavus jo teiginius…Aplinkkeliečiai visus sveikina su prisikėlimo švente 🙂

  3. argumentum parašė:

    Pirmiausia oponentas turi būti vertas kritikos. Paskaita iš ties apie nieką. Standartinės Jonkaus banalybės.

  4. T. parašė:

    Aplinkkeliečiai visada už polemiką, žinoma jeigu „nesmūgiuojama žemiau juostos“, tai yra diskusija išlaiko filosofavimo kultūros elementarias taisykles. Todėl esame visada pasirengę išklausyti bei paskelbti priešingos pozicijos argumentus. Belieka oponentams paskelbti susitikimo koordinates.

  5. kreivarankis parašė:

    Aplinkeliečiams galiu pasakyti, kad vienas dažniausiai pasitaikiančių save filosofais laikančių veikėjų kalbose – pulti auklėti ir aiškinti kaip ir ką reikia sakyti. Viena vertus žodžio ir nuomonės laisvės niekad dar neatšaukė, kita vertus jeigu aš pvz. pasakau, kad štai šita sriuba yra prėsko skonio ir užtylu, kas atitinkamai kitam duoda pagrindo manyti, kad aš klystu (juk papunkčiui neargumentavau kodėl mano nuomone jinai prėska, reiškia klystu – štai tokią išvadą daro mūsų dialektikas), tai čia ne mano, o to kito problemos.
    Beje jus irgi su Velykom ir susitaikymu… Jonkaus paskaitos ir margučių ridenimas – puikiai tarpusavy derantis užsiėmimai.

  6. Garuojantis riestainis parašė:

    O, kolegos gurmanai būriuojasi. Iš tiesų, bulkutės ir pyragaičiai man taip pat labiau patinka. Bet kažkas jau apsisprendė valgyti tik duoną.

  7. lomonosovas parašė:

    tesiant gastrofenomenologijos tema: graikai duona uzsigerdavo vynu

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Set your Twitter account name in your settings to use the TwitterBar Section.