Du V. V. Maliavino tekstai
Prieš metus Lietuvoje lankėsi Vladimiras Maliavinas, žinomas kinų tekstų vertėjas ir didžiulės Rytų kultūrinės plotmės individų mąstysenos tyrėjas. Tąkart jis kalbėjosi bei diskutavo ir su „Aplinkkeliais“ apie filosofiją, skirtumus tarp Rytų ir Vakarų, Rusiją ir gyvenimą, kuris nepaisant nieko lieka toks pats – didis ir nuostabus. Užsimezgęs dialogas pasisuko link platesnio bendradarbiavimo, kurio rezultatas ir yra V. Maliavino pasiūlyti tekstai publikavimui.
V. Maliavinas, būdamas kelių kultūrų žinovu, savo tekstuose naudojasi plačia erudicija ir mokslininko gebėjimais. Viename straipsnyje perskaitysime apie kinų mąstytoją Xiong’ą Shili ir jo sukurtą filosofinę sistemą. Išsamiai pristatomas pasirinkto autoriaus mintijimo pobūdis. Antrame straipsnyje aptiksime rusų psichologo ir etnografo Aleksandro Ševcovo vietinių folklorinių tradicijų puoselėjimo bei praktikavimo niuansų tyrimą. Abiejuose tekstuose kaip esminė metodologinė prieiga naudojama fundamentali lingvistinė analizė.
Pristatome du Vladimiro Maliavino pasiūlytus tekstus anglų kalba:
Philosophy as Cultural Style: The Case of Xiong Shili [1]
Folklore Traditions Modernized: A. Shevtsov’s Academy of Self-Knowledge [2]
…

- [1] Filosofija kaip kultūrinis stilius: Xiong’o Shili atvejis
Dabartinis vadinamosios pokonfucianistinės filosofijos protrūkis tiek Kinijoje, tiek Vakaruose rodo, kad kiniškos tradicijos palikimas vis dar svarbus, be to, postmodernioji pasaulio „globalizacija“ jai padėjo padaryti vis didėjančią įtaką šiuolaikinei filosofijai ir socialiniams mokslams. Žymus šios krypties atstovas yra Xiong’as Shili (1885 – 1968), – jis pradėjo tikriausiai pačią įvairiapusiškiausią ir įtikinamiausią šiuolaikinės Kinijos filosofijos sistemą, kuri remiasi išimtinai vietiniu intelektualiniu paveldu bei jo stilistinėmis implikacijomis. Apsiribosiu tik viena Xiong’o Shili filosofijos problematika: jo pažinimo teorija vystoma šiuolaikinės Kinijos kultūros perspektyvoje (o ne retrospektyvoje).
Žodžiu, Xiong’o Shili filosofija, norint tyrinėti abu paminėtus mąstymo formavimo procesus, yra tinkamas dalykas. Xiong’o tikslas buvo pasiekti aukščiausią kiniškos filosofinės tradicijos sintezę, kuri vienodai vertintų išmintingiausias visų trijų didžiųjų Kinijos mokymų – konfucianizmo, budizmo ir daoizmo – įžvalgas. Taigi Xiong’as savo mąstymo metodą nusakė kaip „grįžtį į pradžią“ (fan ben). Tai reiškia: grįžti prie pirminio mąstymo šaltinio, nematomo, bet universalaus: tai išties puikus tradicinio mąstymo pavyzdys. Jo mąstymo metodas yra tarsi pakartotinas surinkimas, t. y. surinkimas į vieną to, kas nuo istorijos pradžios iširo. Taip nutiko dėl Kinijos istorijoje įvykusių precedentų, kai ankstyvųjų viduramžių kinų budistai pradėjo ieškoti „slėpinìngos tiesos“ (xuan li) ir „visokeriopo mokymo“ (yuan jiao). Retai kada paminima, kad naujasis konfucianizmas, aiškiai atmetęs budizmą ir daoizmą, Kinijos mąstymo terpėje sukūrė „išskirtinių sistemų“ precedentą, kuris, mano galva, galiausiai suformavo potradicines empirines/racionaliąsias kiniškojo mąstymo pažiūras. Xiong’as siekė atstatyti tradicijos vientisumą ir savo filosofiją pavadino naująją versija „slėpinìngo mokslo“ (xuan xue), kuris buvo tapęs viduramžių Kinijos filosofinės sintezės pagrindu. Tačiau jis pašiepė „išskirtines“ mąstymo sistemas ir manė, kad ortodoksinė konfucianistinė Hanų ir Songų laikų filosofija buvo bergždžia.
V. V. Maliavin ↩
- [2] Modernizuotos folkloro tradicijos: A. Ševcovo Savęs pažinimo akademija
Šis straipsnis skirtas aptarti veiklą ir filosofines prielaidas vadinamosios Savęs pažinimo akademijos (Академия Самопознания), kurią Ivanovo miesto apylinkėse įkūrė Aleksandras Ševcovas. Kaip tokia, ši institucija unikali, jos tikslas yra perduoti ir išplatinti kai kurių vietinių folklorinių tradicijų paveldą, o labiausiai vadinamųjų mazykų (мазыки) tradiciją – tai buvo menkai žinoma, pusiau slapta bendruomenė, gyvenusi Suzdalės-Vladimiro regione. Mazykai turėjo savo atskirą subkultūrą su originalia psichologijos sistema ir maginėmis praktikomis, įvairiausiais įgūdžiais, kovos menu etc. Visa tai buvo dalimi visapusiškos savęs lavinimo praktikos, išreiškiamos unikalia konceptų sistema. Straipsnyje analizuojama ši iki šiol nežinoma tradicija bei kaip ji plėtojasi ir prisideda prie naujų socialinių veiklų šiuolaikinėje Rusijoje.
Svarbiausios sąvokos: folkloras, tradicija, slaptis, kūrybingumas, modernizacija.
V. V. Maliavin ↩
One Response to Du V. V. Maliavino tekstai
Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą
Kamarėlė
Stotelės
„Vertimo mene vyksta nuolatinis lingavimas tarp pažodiškumo ir laisvumo... Tai susiję su bendru kultūros plitimu tai platyn, tai gilyn. Laisvas vertimas orientuotas į vartotoją, pažodinis vertimas – į gamintoją, tai yra galimybė duoti kažkokį naują rinkinį meninių būdų, kurie galėtų praversti originalioje literatūroje.“
Michailas Gasparovas
Žymos
Artaud Berdiajevas Borges daoizmas Deleuze dienoraštis egzistencializmas Eonas esė fenomenologija filmas filosofas filosofija Fotografija fotosofija Foucault Hegel Heidegger interviu kelionė Kierkegaard kinas kritika kūryba laikas laisvė Lingis Maliavinas Mamardašvilis menas metafizika mintis Nietzsche nihilizmas paskaita politika postmodernizmas religija Sokratas supratimas Tarkovskis tekstas turkai Čiurlionis Šliogeris







Ankstesni V. Maliavino tekstai, publikuoti aplinkkeliuose:
http://aplinkkeliai.lt/musu-tekstai/tekstai-kitomis-kalbomis/apie-laozi-mokymo-esme/
http://aplinkkeliai.lt/musu-tekstai/tekstai-kitomis-kalbomis/self-forgetting-and-its-history-a-taoist-perspective-on-the-postmodern-phenomenology/
http://aplinkkeliai.lt/musu-tekstai/tekstai-kitomis-kalbomis/gaivinant-jusles-daoistinis-atsakas-moderniajai-dvasinei-krizei/