Kažkuri 2010 metų vasario diena...

Dar visiškai nesuvokdamas, ar miegu, ar jau pabudau ir ar egzistenciniai gyvybės pliūpsniai užliejo mano kūne skriejančių atomų bei elektronų spiečių, ar pažadino sunkiam darbui genų sampynas, užgriūva sunkus „Ir vėl“. Ir vėl į judėjimą. Ir vėl į prasmės horizontą. Ir vėl į veiklos sūkurį ir nesibaigiantį ratą. Be to, dar naktį aplankė Niekis, būties fantomas, diskursas ir Tikroji Sąvokos Reikšmė. Niekaip neapleidžia nuojauta, kad tai, kas išnyra sąmonės priešstatoje, byra kaip smėlis, pasemtas Borgeso ar Camus rankose. Ir vėl! Tas begalinis minties bėgimas susitikti su niekada jai nematytų veidų ir nepažįstamų minčių autoriais. O gal minčiai tai visiškai nesvarbu? Galbūt visos jos, kaip kokios idėjos, susitinka prie apvalaus stalo…ir laukia.

Susitikti laukiantį, o ne skubantį, susitikti būvantį, o ne turintį, susitikti duodantį, o ne reikalaujantį, ech, štai ko pasiilgsta pavargusi sąmonė. O gal siela? Painiava, viena painiava. Atsiverčiu Alphonso Lingio tekstus „Pasitikėjimas“, „Garbės žodis“, „Bendra kalba, paskiri balsai“, „Prisilietimas“. Užklumpa žodžiai ir vaizdai. Bėgančios akys, siurbiantis protas įsitempia ir pasiruošia atlikti išdresiruotą funkciją – tarnauti. Bet po kurio laiko ateina suglumimas, dar po kelių puslapių ar nuotraukų – nepasitenkinimas, dar po kelių – nustebimas, o dar po kelių užplūsta džiaugsmas. Sustoju. Grįžtu. Ten pat ir kitur. Kažkas įvyko. Su manim ar su tekstu? Atsirado laukimas. Laukimas, kad atversi kitą puslapį ir tęsis laukimas, kad susitiksi ir pakalbėsi, laukimas, kad parašysi ir atsakys, laukimas, kad filosofinė kelionė tęsiasi. Tęsiasi susitikus dviem neabejingiems žvilgsniams galbūt skirtingose planetos taškuose, tačiau trokštantiems vienas kitam papasakoti apie tai, ką jie pamatė: vienas Uzbekistane fotografuodamas mažą berniuką, žvelgiantį į keturias medines dėžes, o kitas palinkęs Lietuvos pakraštyje prie „Pavojingų emocijų“. Laukimas – tai neabejingumas, pilnas svarbumo sau ir kitam, susitinkant ir susipažįstant akimirkoje, kuri neįvyksta ir nesibaigia.

Rizikuojantis
Tagged with: dienoraštiskelionėLingis
 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Set your Twitter account name in your settings to use the TwitterBar Section.