Apėmus kasdienybės gaudesiui (arba tylai, kaip pamanytų kiti, nes gaudesys tarsi numato, jog vyksta kažkas netikėto ir svarbaus, kažkas kitko, nei įprasta sustingusi praktika), atidus žvilgsnis ir jį sekanti ar įgalinanti mintis aiškiai atskirs, kad dabarties būvis daugeliu atveju yra toks, jog kasdienybė slepia savo kasdieniškumą prisidengdama šurmuliu. Tad šventinio šurmulio dienomis siūlome jums „kokteilį“: jis išplaktas nežinant recepto ir neturint „skonio“ apspręsties intencijos. Vienintelis jo atsiradimo pretekstas yra žodis. Šis žodis – „Derrida“. Šiandienos akademiniuose sluoksniuose tokia priežastis beveik vienbalsiai ir simptomiškai gali būti vadinama deridiška arba jai gali būti klijuojama dekonstrukcinės metodologijos etikėtė (atsiradimo, bet ne išpildymo, eigoje; išpildymas, anot akademikų, yra pagrindinė prancūzų filosofo Jacques’o Derrida ir jo sekėjų stiprybė, tačiau išpildymas neatsiranda kažkur, jis atsiranda kilties apspręstyje – žodyje: raktiniame, pirmame, atsitiktiniame…)
Taigi pristatome, kas „yra“ šiame Aplinkkelių įraše, kurį įkvėpė žodis „Derrida“.
1.
Ruslano Baranovo pranešimas
Pirmame pranešime išgirsite studento, gerai perėmusio pradedančio akademiko vaidmenį, atliktą Derrida tekstuose naudojamos sąvokos khôra rekonstrukciją. Bandomos vesti paralelės tarp Derrida khôra ir Platono khôra bei kaip pastarasis graikų filosofo naudotas žodis transformuojasi į différance. Šiame pranešime rasite daug detalių, chrestomatinio darbo ir informacijos: tai įprasta ir galinti turėti savo adresatą apmąstymų sankloda.
2.
Remigijaus Venckaus pranešimas
Aplinkkelių aruode esantis žodis „Derrida“ verčia jums pasiūlyti antrą pranešimą, kuriame aukštesnės pakopos (čia kalbama tik apie formalų/institucinį aspektą) akademikas jau bando vykdyti ne referatišką sąvokos pristatymą ar jos vartojimo rekonstrukciją: čia suponuojama, kad yra žinomas ir valdomas pats dekonstrukcijos metodas/aparatas, kuris pasitelkiamas menininkės Kristinos Inčiūraitės filmų aptarimui. Tai bus sunkiai įkandama užduotis, ypatingai tiems, kurie klausysis ir bandys suprasti esmę, tačiau supratimo galimybei turėtų pagelbėti po pranešimo užduoti klausimai, taip pat kelios nuotrupos iš K. Inčiūraitės filmų, pateiktos teksto apačioje. Patarimas pradėjusiems abejoti, ar verta atlikti klausymosi aktą: būkite kantrūs. Juk šiais gaudžiančios kasdienybės laikais ne tik drąsa, bet ir kantrybė yra reta ir neabejotinai svarbi doro žmogaus savybė.
—————————————————————————————————————————————–
Konferencija „Erdvė šiuolaikinėje filosofijoje“, Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2013 11 30.
—————————————————————————————————————————————–