Liūdesio dalelės

pagal | 2012 12 08

Fotografija man yra ne konceptuali veikla, o grynai besąlygiškas malonumas. Kai paveiksluoju, aš nemąstau, pasikliauju intuicija. Tiesiog žvalgausi aplinkui, laukiu akimirkos, kuomet kažkas mano viduje sureaguos į išorinę spalvų ir formų konfigūraciją. Mygtuko paspaudimo menas susideda iš tokių akimirkų užfiksavimo.

Mąstymas eina po to. Žvelgdamas į savo nuotraukas, stengiuosi jas suprasti. Ką aš matau? Matau, kad mano žvilgsnis krypsta į iškraipymus, atspindžius, šešėlius, keistas konfigūracijas ar abstrakčias formas. Iš tikrųjų nesvarbu, ar tai žmonės, ar daiktai. Svarbu ne atskiri objektai, o minties būklė.

Šią minties būklę vadinu kontempliacija. Čia priešstata tarp pasaulio ir minties linksta išnykti, abu tampa suvienyti koreliacijos ir rezonanso.

Iš Piatigorskio ir Mamardašvilio žinome, kad dalykas, kuris sukelia tam tikras sąmonės būkles, vadinamas simboliu. Bet gali būti ir kitaip: sąmonė, kuomet ji gyva, atskleidžia simbolius tikrovėje (ar kuria juos suvokimo aktu) kaip kažką, kame atpažįsta save.

Jeigu bandyčiau apibrėžti šią savęs atpažinimo patirtį emocinėmis sąvokomis, koks tuomet būtų vyraujantis jausmas? Kuomet skaitau savo paties atvaizdų tekstą, jaučiu gilų ir sklindantį liūdesį.

Liūdesys panašus į laimę; kitaip nei daugelis kitų emocinių būklių, šios dvi yra besąlygiškos ir absoliučios. Vis dėlto tai gali būti išskirta į daugybę motyvų, kurie gali būti perteikti vizualiai. Tarkim, vienatvė, laiko negrįžtamumas, dezorientacija, beprasmybė, aklystė, bejėgiškumas, nenaudingumas, tvirto pagrindo stoka, naikinimas, kontakto neįmanomybė ir kitos stokos apraiškos, tuštuma ir nepastovumas.

Tuo pačiu metu tai siejasi su kontempliacijos malonumu, jauti universalią korespondenciją ir abstrakcijos bei belaikiškumo viziją, kuri persišviečia per laikinumą, ir būtent tai daro ją tokią nuostabią ir prasmingą. Siaubas, kurį liūdesys taip pat turi savyje, tėra priešinga humoro pusė, o atšiaurios formos tėra judančio chaoso atvaizdai.

Tai yra liūdesio dalelės.

— Eugene Gorny

Eugene Gorny. Landscape in blue (2004)

 

Lietuviškai pasidalijo T.

The Elements of Sadness

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *