Gintauto Mažeikio pranešimas „Maištas ir erezija: orumo dramos“ – idėjų ir vizijų susikirtimo taško paieška. Anot pranešėjo, maištas ir sukilimas net istorijoje žymi būtent tokį tašką, kadangi jame susitelkia socialinių, ekonominių ir kitų aplinkybių koncentruota jėga, kuri apsprendžia tolesnį antropologinį būvį. Bet ar maištas yra tik tokios deterministinės-istoricistinės žmogaus būvio apibrėžties dėmuo? Mažeikis pats užduoda šį maišto lokalizavimo ir statuso klausimą. Tai apmąstydamas, jis pasitelkia Vinco Mykolaičio-Putino romaną „Sukilėliai“. Jam svarbios dvi istorijos dviejų žmonių – vaikino (ar brakonierius, pažeidęs įstatymą, yra maištininkas?) ir merginos (ar pasipriešinimas seksualinei prievartai yra maištas?).
Kaip galima išskirti sukilėlio „vaizdinį“? Jei nesukyli prieš „kažką“, kol neįvyksta atitinkamos aplinkybės, ar tai reiškia, kad nesi maištininkas, net jei dėl tų aplinkybių tampi sukilėlių vedliu? Ar maištininkas – „vidinė žmogaus būsena“? Tai klausimai, kylantys iš Mažeikio išskirtų personažų Mykolaičio-Putino romane. Pranešėjas lėtai analizuoja ir aptaria žingsnius, kurie „įsteigia“ maišto situaciją. Ar maištas yra spontaniška veikla kaip atsakas į tokių aplinkybių arba savo vidinių troškimų realizavimą, ar vis dėlto planinga ir sąmoninga veikla?
Staiga viskas pasisuko link Alberto Camus ir Arvydo Šliogerio. Mažeikis aptaria Šliogerio tekstą apie Camus. Nei vienas jų neturi iliuzijų apie religingumą, bet Šliogeriui maištas yra vienišas, be istorinių aplinkybių, tarsi kyla iš „kažkur“, be jokio laiko ir kraštovaizdžio susidūrimo. Camus maištas vis dėlto turi aplinkybes: anot Mažeikio, tai II-asis pasaulinis karas, tačiau Šliogeris, mąstydamas apie tai, matyt, aprašo savo maištą…
O kas yra kvailas, beprasmiškas maištas? Ar jis gali būti susietas su Mykolaičio-Putino romane lokalizuotu pirmuoju maišto kilties žingsniu? Įdomu, kad tokiu maišto pavyzdžiu pranešėjas laiko ereziją.
Mažeikis, išskleidęs šį maišto supratimo lauką, pats lokalizuoja savo mintį: tai asambliažas, situacijos, kuriose susikerta visos plotmės – istorinės, socialinės aplinkybės, tikslai, spontaniškumas, antlaikiška ir „gryna“ nuostata. Visas šitas delioziškai rizomiškas „kokteilis“ yra maišto „Molotovo kokteilis“ pagal Mažeikį.
Taigi kokio akstino vedinas maištauja kunigas Antanas Mackevičius? Ar Tėvas Stanislovas „didesnis“ maištininkas nei Mackevičius?..
***
Garso įrašas:
Gintautas Mažeikis „Maištas ir erezija: orumo dramos“
Konferencija „Filosofija ir maištas“, Paberžė, Kėdainių r., 2011 06 18.