Arūnas Sverdiolas. Plakato „Akademinių studijų savaitė Baltos lankos“ fragmentas.

Šis Arūno Sverdiolo pranešimas – apie atsiradimą. Ne apie gimimą iš žemės ar motinos įsčių, o kokiais būdais visa galimai tarpsta (galbūt ir žemė, taipogi ir motinos įsčios). Tai siekis dar kartą apmąstyti tvėrimo temą. Mąstyti apie tai, ką, matyt, mąstys ir paskutinis filosofas žmonių pasaulyje, jei kada nors tokia situacija susiformuos. Nenuostabu, kad Sverdiolas, norėdamas apmąstyti šią temą, grįžta prie filosofijos užuomazgų – Platono dialogų. Jis siekia savaip žvelgti į filosofijos „tėvo“ tekstus bei eksplikuoti galimus persiklojimus, pasikartojimus, neatitikimus, minties trūkius Platono dialogų korpuse; siekia rasti galimą sisteminį karkasą aprašant veiką, kuri paties Platono vadinta demiurgine. Šiais filosofijai ypač dėkingais laikais, kai daugelis, atrodo, turi laisvę mąstyti, laisvę mątyti savaip, išskirtiniai XX a. protai nuolat grįždavo prie Platono (Derrida, Foucault, Deleuze, Heidegger). Gal ir šis Sverdiolo siekis ženklina pastangą priklausyti minties tradicijai, tam, ką visi intuityviai vadiname (nes apibrėžti problemiška) tikrąja filosofija.

***

Garso įrašas:

Arūnas Sverdiolas „Du demiurgai“

Dvidešimt trečioji akademinių studijų savaitė „Baltos lankos“, Druskininkai, 2013 07 07.

Tagged with: mintisPlatonasSverdiolas
 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Set your Twitter account name in your settings to use the TwitterBar Section.