Ritos Šerpytytės pranešime „Nihilizmas ir maišto sąmonė“, perskaitytame konferencijoje „Filosofija ir maištas“, išgirsite apie dvi nihilizmo formas: maištaujantį ir nesipriešinantį nihilizmą.
Ispanų autoriaus Santiago Alba Rico knyga „Kapitalizmas ir nihilizmas“ (Capitalismo y nihilismo, 2007) prasideda pasakojimu apie tam tikra prasme neįvykusią, t. y. nutylėtą, nuo Antrojo pasaulinio karo didžiausią Europoje jūrinę katastrofą Viduržemio jūroje, dar žinomą kaip „Maltos laivo tragedija“. Per 1996 m. Kalėdas prie Sicilijos krantų iš graikams priklausančio laivo „Yiohan“ į nedidelį žvejybinį medinį laivą buvo perkelta 300 pabėgėlių ir nelegalių imigrantų iš pietų Azijos, kad jie būtų nuplukdyti į Siciliją. Perkeliant žmones abu laivai susidūrė ir triskart nei leidžiama perkrautas žvejų laivas nugrimzdo į dugną, pražudydamas 283 žmones. Apie įvykusią tragediją buvo nutylėta ir tokiu būdu europiečiams nebuvo sutrikdytos Šv. Kalėdos bei sielos ramybė. Galiausiai atsakomybės neprisiėmė nei Graikija, nei Italija, nei Malta, nors po nelaimės kelis metus žvejai tinklais traukė skenduolių kūnus.
Taigi svarstoma apie spontaniškąjį suvokimo nihilizmą kaip pasidavimą, nesipriešinimą ir nutylėjimą – maišto binarinę opoziciją. Tuo tarpu knygoje „Maištaujantis žmogus“ Alberto Camus svarstymas nurodo genetinę nihilizmo ir maišto sąsają. Apmąstydamas septintojo dešimtmečio rusų nihilizmą, A. Camus įžvelgia jame neišsprendžiamą prieštaravimą – tam tikrą dialektiką neigimo judesyje.
Ar įmanoma mesti individualistinį iššūkį visuomenei, nesiekiant jokių pozityvių tikslų, tikslų anapus paties iššūkio? Kokį „Ne“ taria maištininkas ir prisitaikėlis? Ar ir maištininkui, ir besitaikstančiajam tenka sakyti tą patį „Taip“, kad galėtų ištarti „Ne“?
***
Santiago Alba Rico (g. 1960) – kairiųjų pažiūrų ispanų rašytojas, publicistas ir filosofas. Parašė keletą knygų marksizmo, kairiosios ideologijos, antropologijos ir politikos temomis. Yra kelių žurnalų ir leidinių redaktorius, tame tarpe Archipiélago: Cuadernos de crítica de la cultura („Archipelagas: kultūros kritikos žurnalas“) ir Gara (išvertus iš baskų kalbos – „Mes“). Pastarajame dviem kalbom – baskų ir ispanų – leidžiamame leidinyje plėtojamos socialistinės, kairiojo nacionalizmo, baskų nepriklausomybės temos. Aktyviai prisideda prie alternatyvių žiniasklaidos priemonių. Verčia Rytų šalių poeziją į ispanų kalbą (išvertė Egipto poeto Naguibo Sururo, irakiečių poeto Mohamedo Judayro kūrinius).
***
Garso įrašas: Rita Šerpytytė „Nihilizmas ir maišto sąmonė“