Šiame Mintauto Gutausko pranešime tęsiama autorių dominanti problema. Jau keletą metų Gutauskas įvairiais būdais aptaria cinizmo fenomeną ir atlieka jo turinio, formų bei vyksmo tyrimą. Šiame pranešime autorius pasirenka palyginimo strategiją. Palyginimo su kitu net kasdienėje plotmėje dažnai girdimu reiškiniu, o gal fenomenu, o gal jausena, o gal laikysena, o gal būviu, – nihilizmu. Palyginimo uždavinys yra gana sudėtingas. Visų pirma tuo, kad, matyt, net laidos „Klausimėlis“ vedėjas, ieškodamas liaudies išminties perliukų, paklausęs, „kas, jūsų manymu, yra cinizmas?“ arba, „kas, jūsų manymu, yra nihilizmas?“, sulauktų visažinių atsakymų, kurie deklaruoja bent vieną sudėtingą akademinio svarstymo problemą: tiek nihilizmo, tiek cinizmo atžvilgiu visi turi savo poziciją. Jeigu visi, vadinasi, įsivaizdavimų, prietarų ir klišių migla yra gana tiršta. Tad Gutausko bandymas demarkuoti liniją tarp nihilizmo ir cinizmo susiduria su nemenku iššūkiu. Pristatant pranešimą, šioje vietoje, kad į teksto lauką nebūtų „įnešta“ savų prietarų, tektų dėti tašką, bet, provokuojant klausytojus, vietoje taško keliamas daugtaškis iš klaustukų, skiriamų tiek klausytojui, tiek nebegalinčiam atsakyti (o gal atsakančiam, bet klausiančiam nesuprantant) pranešimo autoriui:

Ar cinizmas ir nihilizmas nesutampa, nepersikloja?

Ar tai, kad abu viską neigia, yra esminė juos suartinanti pozicija?

Ar indikatorius, skiriant neigimo judesyje atsiskiriančią laikyseną, tampa santykio su pasauliu pobūdžiu: iš vienos pusės, desperatiškas, iš kitos pusės, „viskas galima“?

***

Jackson Pollock. Number 8 (1949 m.). Neuberger muziejus, Niujorkas

Vienas dialogas iš filmo „Semai, suvaidink dar kartą“

(Play it Again, Sam, 1972; rež. Herbert Ross; Aleną vaidina Woody Allenas)

Meno galerija. Mergina įdėmiai žiūri į paveikslą. Prieina Alenas

Alenas: Džeksonas Polakas visai nieko, ane?

Mergina: Taip, iš tiesų.

Alenas (galva kinkteli į paveikslą): Ką manai apie šį?

Mergina: Jis dar kartą patvirtina visatos negatyvumą. Atstumiančią vienišą egzistencijos tuštumą. Niekį. Sunkią padėtį žmogaus, priversto gyventi bevaisėje, bedievėje amžinybėje, kaip liepsnelei, vos plazdančiai neaprėpiamoje tuštybėje, o aplink nieko daugiau, tik atliekos, siaubas ir degradacija, formuojantys beverčius, niūrius tramdomuosius marškinius tamsiame absurdo kosmose.

Alenas: Ką veiksi šeštadienio vakarą?

Mergina: Nusižudysiu.

Alenas: O penktadienio vakarą?

Mergina žvilgsniu nuduria Aleną, nieko neatsako ir nueina…

 ***

Garso įrašas: Mintautas Gutauskas „Cinizmas ir nihilizmas“

Konferencija „Religija ir kultūra“, gegužės 4 d., VU Religijos studijų ir tyrimų centras.

 

Tagged with: cinizmasGutauskasnihilizmas
 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Set your Twitter account name in your settings to use the TwitterBar Section.