Iš pradžių mes meistraujame įrankius, o po to įrankiai mus meistrauja.

Marshall McLuhan


Prisimindami, kad šiemet 100-osios medijų tyrinėtojo Marshallo McLuhano gimimo metinės, skelbiame Sauliaus Keturakio pranešimą, perskaitytą konferencijoje „Medijos ir kultūra“, skirtoje garsiajam kanadiečiui, „elektros amžiaus estetui“. Renginys vyko Kauno technologijų universiteto Humanitarinių mokslų fakultete 2011 m. rugsėjo 16 d.

 

S. Keturakis pranešimą pradėjo McLuhano pasisakymus palygindamas su pasisakymais populiariojo televizijos ir kino personažo Pono Byno, kurį įkūnija aktorius Rowanas Atkinsonas. Kino filme „Bynas“ pagrindinis veikėjas, žioplokas meno galerijos prižiūrėtojas, vieną dieną per klaidą palaikomas rimtu menotyrininku. Kai kiti meno tyrinėtojai jo užklausia, kas jis toks ir koks jo darbas, Bynas atsako: „Mano darbas – sėdėti ir žiūrėti į paveikslus.“ Šis atsakymas sužavėjo klausytojus ir pelnė jam gausias ovacijas.

McLuhanas atsakydavo panašiai, kaip Bynas. Visuose pasisakymuose ir pokalbiuose jis kartodavo, kad stebi, ką veikia žmonės, ir kad jis neturi jokios komunikacijos teorijos, o savo tyrimuose nenaudoja metodologijos. Pagal jį, teorija yra toks matymo būdas, kuris matymą apriboja iš anksto numatytais lūkesčiais („Neturiu jokio teorinio požiūrio taško, nes jis neišvengiamai provokuoja kalbėti apie jau žinomus dalykus. Stebėdamas medijas, stengiuosi kabintis į viską, kas padeda atskleisti tai, kas dar nežinoma“). Kalbant mokslo biurokratijos kalba, jis nebuvo normalus mokslininkas. McLuhanas, lyg Ponas Bynas, tik sėdi ir stebi.

Pats medijų tyrinėtojas vartojo žodį observe (stebėti, sekti) ir, pasak Keturakio, tas žodis dėl savo metaforiško pobūdžio kelia nemažai klausimų: ar jis bando savo santykį su tiriamuoju objektu grąžinti prie antikinės teoremų prasmės (atidžiai žiūrėti į)?

McLuhanas viename 70-ųjų interviu, kalbėdamas apie savo stebėtojo vaidmenį, sakė: „Savo darbą tyrinėjant medijas lyginčiau su seifų plėšiko darbu – susidūręs su problema ir nežinodamas, kas viduje, čiupinėju, bandau, klausau ir tikrinu kombinacijas tol, kol galiausiai patenku vidun.“ Šis teiginys taip pat metaforiškas, bet jau galima nujausti, kad McLuhano stebėtojas nėra tik regos jusle ar koncentruota kontempliacija pasižymintis subjektas, ir taip pradeda rastis bendresnis santykis. To santykio supratimui pranešėjas pasitelkė žydų kilmės vokiečių filosofo Walterio Benjamino percepcijų idėją.

Taip buvo suformuluoti du pranešimo tikslai:

1) Pabandyti charakterizuoti McLuhano kritikos poziciją, kurią, pasiskolinant iš Pierre’o Hadot antikinės filosofijos apibūdinimo, reikėtų vadinti pratybomis, o ne teorija.

2) Remiantis mažiau žinomais McLuhano tekstais, ypač jo daktaro disertacija apie triviumo raidą ir garsų XVI a. pamfletistą Thomą Nashe’ą, pabandyti pasiaiškinti išsisukinėjimo nuo teorijos ir išsklaidyto praktinio santykio paieškų ištakas.

Kviečiame pasiklausyti pranešimo.

Garso įrašas: Saulius Keturakis „Marshallo McLuhano pratybos“

 

P. s.: ↓[1]

Marshallo McLuhano medijų efektų ketverto diagrama

  1. [1]Medijų efektų ketvertas

    1988 m. straipsnyje „Medijų dėsnis“ (Law of Media), kurį po tyrėjo mirties išleido jo sūnus Ericas, Marshallas McLuhanas apibendrino savo idėjas apie medijas ir jas pavadino Medijų efektų ketvertu (Tetrad of Media Effects). Pasitelkus ketvertą tikrinamas bet kokių technologijų (t. y. bet kokių medijų) efektų poveikis visuomenei; efektai išdalinami į keturias kategorijas, kurios pateikiamos lygiagrečiai. McLuhanas sukūrė ketvertą kaip pedagoginę priemonę, kuri medijų dėsnius pateikia klausimų, kuriais būtų galima apibūdinti kiekvieną mediją, pavidalu:

    Ką medijos sustiprina?

    Kokios medijos paverčiamos pasenusiomis?

    Ką medijos, kas iki tol buvo pasenę, atstato?

    Kuo virsta medijos, kai yra pastūmėtos į kraštutinumus?

    Ketverto dėsniai egzistuoja lygiagrečiai, o ne vienas paskui kitą ar chronologiškai, todėl klausiančiajam leidžia ištirti medijų „kalbos“ „gramatiką ir sintaksę“.

    Vizualiai šis ketvertas galėtų būti pavaizduotas kaip keturi X formą sudarantys rombai, kurių viduryje yra medijos. Du kairieji rombai, sustiprinimas ir atstatymas, nurodo medijų savybes (figūros savybes). Du dešinieji, senėjimas ir virsmas, nurodo turinio savybes (motyvo savybes).

    Štai kaip atrodo ketvertas pasitelkus radijo pavyzdį:

    Sustiprinimas (figūra): Ką medijos sustiprina? Radijas sustiprina žinių ir muzikos perteikimą per garsą.

    Senėjimas (motyvas): Kokios medijos paverčiamos pasenusiomis? Radijas sumažina spaudos ir vizualiųjų medijų svarbą.

    Atstatymas (figūra): Ką medijos, kas iki tol buvo pasenę, atstato? Radijas vėl sugrąžina garso svarbą.

    Virsmas (motyvas): Kuo virsta medijos, kai yra pastūmėtos į kraštutinumus? Radijas, perteikiantis garsą, virsta audiovizualine televizija.

Tagged with: KeturakisMcLuhanmedijostechnika
 

2 Responses to Marshallo McLuhano pratybos

  1. Pė. Pė. parašė:

    Bynas va taip sako: „My job is to sit and look at paintings.“

    • Pė. Pė. parašė:

      O visa jo kalba, škias, va tokia, ir ji, rods, ilgiausia kada nors jo pasakyta kalba 🙂
      Žiūri sau Bynas į Vistlerio motinos paveikslą ir porina:

      Hello, I’m Dr. Bean. Apparently. And my job is to sit and look at paintings. So, what have I learned that I can say about this painting? Well, firstly, it’s quite big, which is excellent. If it were very small, microscopic, then hardly anyone would be able to see it. Which would be a shame. Secondly, and I’m getting quite near the end of this… analysis, secondly, why was it worth this man spending fifty million of your American dollars? And the answer to that is, that it’s a picture of Whistler’s mother. And as I’ve learned, staying with my best friend David Langley and his family, families are very important. Even though Mr. Whistler was obviously aware that his mother was a hideous old bat who looked like she’d had a cactus lodged up her backside, he stuck with her, and even took the time to paint this amazing picture of her. And that’s marvellous. It’s not just a painting. It’s a picture of a mad old cow who he thought the world of. Well that’s what I think.

      O po to plojimai, tpsakant 🙂

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Set your Twitter account name in your settings to use the TwitterBar Section.