Knygą perskaitai tik tiek, kiek ji yra veidrodis, pastatytas priešais tavo gyvenimo kelią, kuris tame veidrodyje atsispindėjęs išsitiesina ir, vadinasi, priklauso nuo to, kas yra tavo paties sieloje, t. y. šia prasme knyga yra dvasinis instrumentas, ne objektas, ne daiktas. … Literatūros kritika filosofiniu aspektu yra tik išplėstas skaitymo aktas – ir ne daugiau. Literatūros… Skaityti toliau »
Dekadentinės Charles’io Baudelaire’o vizijos stumtelėjo Viktorijos epochos grožio kultą modernizmo link, niaurios Henry’io Millerio epopėjos anuometinį modernizmą pastūmėjo link anarchistinės bytnikų kūrybos, o Georges’as Bataille ir siurrealistai iš jo redaguoto žurnalo Documents nemažai įtakojo mūsų dabartinį kultūrinį periodą, vadinamąją postmodernybę. Apsėstas kančių, pornografijos, siaubo ir kūno skysčių vaizdinių, prancūzų rašytojas ir filosofas George’as Bataille (1897–1962)… Skaityti toliau »
„Walteris Benjaminas sakė, kad knyga gali išlikti tūkstantį metų neperskaityta, kol sulauks tinkamo skaitytojo. Knygos niekur neskuba. Kūrybos aktas niekur neskuba; jis atsiveria mums, suteikdamas amžiną privilegiją.“ (G. Steiner)
Ištrauka iš pokalbio su literatūros kritiku ir teoretiku George’u Steineriu.
Moderniosios lietuvių tautos, mininčios savos valstybės atkūrimo šimtmetį, atsiradimui lemtingą vaidmenį suvaidinusio mėnraščio „Aušra“ numerio preambulėje vieno iš tautos patriarchų laikomo Jono Basanavičiaus parinkta romėnų sentencija – Homines historiarum ignari semper sunt pueri („Žmonės, nežinantys istorijos, visada lieka vaikais“) – vėl aštriai primena egzistenciškai sopų individo santykio su savo atmintimi, praeitimi, dabartimi ir ateitimi klausimą, kuris kartu… Skaityti toliau »
Pasaulio pažinimas, užfiksuotas žinių sankaupose ir tapęs tuo, ką mes įpratę vadinti mokslu, lemia kultūros bei civilizacijos raidos pobūdį. Čia išryškėja laiko dimensijos reikšmė, paliudijanti tai, kad istoriškumas – esminis pažinimo bruožas, sujungiantis Praeitį per Dabarties tiesiamus tiltus su Ateitimi. Mąstant toliau aiškėja: be istorinės savimonės neįmanoma korektiškai kelti prasmingų klausimų, nes Laiko ir Erdvės… Skaityti toliau »
Tekstas yra (turėtų būti) nesivaržantis subjektas, kuris rodo užpakalį Tėtušiui Politikai. – Roland Barthes // Skaitant prancūzų teoretikų darbus, pagauni save galvojant, kad mūsų viešojoje erdvėje vykstančios aštrios batalijos ir vieši „raganų persekiojimai“, pavyzdžiui, dėl teisingo istorinių faktų interpretavimo, yra akivaizdus profesinio kretinizmo pavyzdys. Apkaltinti trumparegyste sovietmečio epochos sužalotą tūlą pilietį, negebantį suprasti teorinės minties,… Skaityti toliau »
Mano pranešimas yra susijęs su, atrodytų, šiandien aktualiu teksto ir konteksto, teksto ir netekstinių struktūrų sąveikos klausimu… Ši problematika susijusi su semiotikos, istorijos bei sociologijos, kaip tam tikrų mokslų, turinčių perspektyvas, produktyvaus santykio paieškomis. Kruopščios teksto struktūros analizės, universalių reikšmių ar verčių išskyrimas iš tiesų nelabai daug pasako apie aktualią teksto reikšmę kultūrai, jo funkcijas… Skaityti toliau »