Tomas Sodeika konferencijoje „Filosofija ir maištas“, 2011 m. birželio 18 d.
Tęsiame konferencijos „Filosofija ir maištas“ pranešimų pristatymus.
Tomas Sodeika savo pranešime „Maištaujantis žmogus: ne tik apie A. Camus“ svarsto, ką Albertas Camus turėjo omenyje kalbėdamas apie Maištaujantį žmogų ir leidžiasi į etimologizacijas…
Lietuviškas žodis „maištas“ turi net keletą sinonimų: „sukilimas“, „pasipriešinimas“, „revoliucija“… Kokiu mastu mūsų vartojamų sąvokų etimologija vienaip ar kitaip lemia mūsų mąstymą?
Pranešime išgirsite apie dviejose Camus knygose – „Sizifo mitas“ ir „Maištaujantis žmogus“ – aptinkamą maištavimo funkciją atliekančių mitinių figūrų (Sizifo ir Prometėjo) binarinę opoziciją bei tų dviejų figūrų sąsajas su vienatvės ir solidarumo sąvokomis. Sodeika svarsto, kokie yra maišto motyvacijos ir legitimacijos aspektai, Nobelio premijos atsisakymo ypatumai, kuo chuliganizmas skiriasi nuo maišto. Pranešimą pabaigia minėdamas Elie Wieselio pjesę „Dievo teismas (kaip tai įvyko 1649 vasario 25 Šamgorode)“.
Pranešimas (garso įrašas):
Tomas Sodeika pradeda pranešimą tokiais žodžiais: „Aš suprantu, kad visi jau esame pavargę ir balansuojame ant beprotybės ribos…”
O publika… tyli ir nesijuokia! Matyt, iš tiesų balansavo ant beprotybės ribos 🙂
Balanso išlaikymas – sveikatos požymis. Tad neskubėkime kolegos nuvertinti ir publikos 🙂