Didis čekų kino režisierius, scenaristas, aktorius ir profesorius Milošas Formanas išėjo anapilin būdamas 86-erių. „Oskaro“ laimėtojas atvyko į Jungtines Valstijas 7-ojo dešimtmečio pabaigoje kaip jaunas maištingas kino filmų kūrėjas, kurio idėjas atmetė komunistinio kino funkcionieriai, jo šalį užplūdę 1968 metais. Prieš palikdamas Čekoslovakiją, Formanas susuko juostą „Peteris ir Pavla“ (Černý Petr, 1964), po to sekė… Skaityti toliau »
2014 m. gruodžio 19 d. Maskvos Zamoskvorecko rajono teisme rusų opozicionierius, Kovos su korupcija fondo įkūrėjas Aleksejus Navalnas, kaltinamas sukčiavimu Yves Rocher byloje, tarė paskutinį žodį. Navalno kalba sulaukė plataus atgarsio. Žurnalistas ir politikos apžvalgininkas Sergejus Parchomenko apie Navalno kalbą pasakė: „Šis tekstas atliks mūsų gyvenime labai svarbų vaidmenį ir bus ilgai prisimenamas. Aš tikiu,… Skaityti toliau »
Šių metų Vilniaus knygų mugėje buvo pristatytas Jaroslavo Melniko romanas „Maša, arba Postfašizmas“. Pats rašytojas savo knygos įžangoje sako, kad aprašė meilės istoriją tarp dviejų skirtingų rasių atstovų, kad tai yra žmogaus, kurio sąžinė ilgai miegojo, drama, noras parodyti, kaip „žemesnio“ lygio žmonės sugrąžinami į „aukštesnį“. Žemiau pateikiame keletą J. Melniko minčių iš knygos pristatymo: Mano romanas… Skaityti toliau »
Šiame Mintauto Gutausko pranešime tęsiama autorių dominanti problema. Jau keletą metų Gutauskas įvairiais būdais aptaria cinizmo fenomeną ir atlieka jo turinio, formų bei vyksmo tyrimą. Šiame pranešime autorius pasirenka palyginimo strategiją. Palyginimo su kitu net kasdienėje plotmėje dažnai girdimu reiškiniu, o gal fenomenu, o gal jausena, o gal laikysena, o gal būviu, – nihilizmu. Palyginimo uždavinys… Skaityti toliau »
Pateikiame Audronės Žukauskaitės pranešimą, perskaitytą 2012 m. gegužės 5 d. konferencijoje „Religija ir kultūra“. Žemiau skelbiame kelias tekstines atkarpas iš filosofės skaityto pranešimo. Visą pranešimą galite perklausyti atsisiuntę garso įrašą, kuris pateikiamas teksto apačioje. xxx Kalbėjimui apie kiną pasirinktas prancūzų filosofas Jacques’as Rancière’as (dėl pavyzdžių, kuriuos jis nagrinėja ir kurie pasirodė svarbūs tolesniam interpretavimui). Rancière’as… Skaityti toliau »
Šių metų gegužės 4 d. VU Religijos studijų ir tyrimų centre Kristupas Sabolius pabandė pabėgti iš svetimo sapno. Na, bent jau išsakė ir parodė, kaip, jo manymu, tai galima padaryti. Šiame darbe jam padėjo praktikai (Ch. Nolan, L. von Trier, M. Lutyens etc.) ir teoretikai (B. Stiegler, G. Deleuze, G. Bachelard etc.), nes prisipažino, kad jam… Skaityti toliau »
„Nėra vien tik faktų, o ir interpretacijos.“ Ar jums ką nors primena šis teiginys? Filosofinių tekstų ragavusiems įsispaudusios smegenų žievės visų pirma turėtų atgaminti, o gal atgaivinti (dėl tikslesnės formuluotės reikėtų kreiptis į psichoneurologus) aidą garsiosios Friedricho Nietzsche’s frazės „Tikrovės nėra, yra interpretacijos“, tapusios pagrindiniu vadinamosios anything goes postmodernizmo versijos šauklių postulatu. Rita Šerpytytė, prisimindama… Skaityti toliau »