Pokalbis su filosofu, kultūrologu, menotyrininku prof. Antanu Andrijausku apie iškilų lietuvių menininką – dailininką bei kompozitorių – Mikalojų Konstantiną Čiurlionį ir jo genijaus įtakos orbitą. Profesorių kalbina Tautvydas Vėželis.: Savo darbuose neretai pabrėžiate M. K. Čiurlionio kūrybos ryšius su modernizmu. Kuo jis svarbus modernistinei sąmonei? Vienas svarbiausių Čiurlionio nuopelnų Vakarų modernistinio meno istorijai, mano… Skaityti toliau »
Pokalbis su filosofu, kultūrologu, menotyrininku prof. Antanu Andrijausku apie iškilų lietuvių menininką – dailininką bei kompozitorių – Mikalojų Konstantiną Čiurlionį ir jo genijaus įtakos orbitą. Profesorių kalbina Tautvydas Vėželis.: M. K. Čiurlionis iš tikrųjų buvo originali, neįtikėtinai dosniai gamtos apdovanota asmenybė. Ką jūs galėtumėte pasakyti apie šio menininko kūrybinio potencialo ypatumus? Norint geriau pažinti tokio sudėtingo… Skaityti toliau »
Ištrauka iš spaudai rengiamo leidinio „Čiurlionis ir pasaulis“: pokalbis su filosofu, kultūrologu, menotyrininku prof. Antanu Andrijausku apie iškilų lietuvių menininką – dailininką bei kompozitorių – Mikalojų Konstantiną Čiurlionį ir jo genijaus įtakos orbitą. Klausimus parengė ir uždavė Tautvydas Vėželis. /… Gerbiamas profesoriau, jūs daugybę dešimtmečių įvairiomis kalbomis skelbiate M. K. Čiurlioniui skirtus darbus. Kuo galima paaiškinti šį neblėstantį… Skaityti toliau »
Straipsnis skirtas kai kurių specifinių Mikalojaus Konstantino Čiurlionio tapybinės estetikos ir meninės kūrybos bruožų aptarimui. Jame pagrindinis dėmesys sutelkiamas į savitą čiurlionišką erdvės ir kolorito koncepciją, susiformavusią po 1905 m. kelionių į Europos kultūros ir meno centrus. Ją aptariant, pirmiausia išryškinamas dailininko santykis su nuo vaikystės supusiu gimtinės kraštovaizdžiu ir spalvomis, kuris apsprendė potraukį peizažo… Skaityti toliau »
Čiurlionio kūryboje paslaptinga ir tai, ką matė jis, nematomo pasaulio aiškiaregys, ir tai, kaip jis matė, – akylas matomo stebėtojas. Norint priartėti prie jo suvokimo, reikia susikaupti ties antrąja iš šių mįslių, – kiek tik įmanoma, aiškiau suvokti jam būdingas regimų įspūdžių savotiško psichiško perdirbimo ypatybes. Nes jo tapybos išeities taškas, kaip liudija jo paveikslų tyrinėjimas, yra matomoji realybė. Nuo jos jis veržiasi į tai, kas yra anapus jos, ką jis regi už jos ribų.