Birželio 16 dieną švenčiama „Bloomsday“, pavadinta Leopoldo Blumo, Jameso Joyce’o 1922 metų romano „Ulisas“ herojaus, vardu – veiksmas knygoje plėtojasi būtent tą dieną. „Bloomsday“ pernelyg dažnai yra komercializuotos nostalgijos pavyzdys, tačiau šiais 100-aisiais knygos išleidimo metais verta prisiminti, kodėl „Ulisas“ buvo toks revoliucingas.
Tas nelemtas pradžios klausimas. Sunkumas, apimantis sėdint priešais tuščią kompiuterio ekraną, minčių raizgalynė ir jų chaotiškas virpėjimas niekaip neleidžia sugriebti siūlo galo, kuris kaip išganingaisiais Ariadnės laikais, pažadėtų, kad viskas prasidės. Tesėjui buvo suteiktas pažadas, kad tikslas pasiekiamas. O jei tikslo nėra ar neįmanoma jo suvokti? Jei nuolatinė būsena yra tokia kaip garsiajame Leibnizo posakyje… Skaityti toliau »
Jorge Louisas Borgesas apsakyme „Keturi ciklai“ iškelia mintį, jog kone visos istorijos sudarytos tik iš kelių siužetų, vis pasikartojančių įvairiomis formomis. Pirmoji, pati seniausia – apie miestą-tvirtovę, kurią puola ir gina narsūs vyrai, paskutinė istorija – apie paaukotą dievą. O štai antroji ir trečioji istorijos yra giminingos – jos apie sugrįžimą ir ieškojimą arba apie… Skaityti toliau »
Gavusi užduotį perskaityti vieną Jameso Joyce’o knygos „Ulisas“ skyrių „Scilė ir Charibdė“, pamaniau, gal pradėti nuo pradžių, nes nesuprasiu siužeto ir bus neįdomu, ir galų gale, ar galima kitaip elgtis su didžiuoju XX a. literatūros šedevru? Ką gi, pabandžiau nuo pradžių kelis puslapius ir nusprendžiau, kad užteks man ir vieno skyriaus. Tik dėl to lengviau… Skaityti toliau »