Žymų Archyvai: tikrovė

Yuval Noah Harari: dirbtinis intelektas įsilaužė į žmonių civilizacijos operacinę sistemą

pagal | 2023 05 02

Dirbtinio intelekto grėsmės šešėlis persekioja žmoniją nuo pačios kompiuterių amžiaus pradžios. Iki šiol šios baimės buvo susijusios su mašinomis, naudojančiomis fizines priemones, skirtomis žudyti, pavergti ar pakeisti žmones. Tačiau per pastaruosius porą metų atsirado netikėtų naujų dirbtinio intelekto priemonių, kurios kelia pavojų žmonių civilizacijos išlikimui. Dirbtinis intelektas įgijo puikių gebėjimų manipuliuoti ir kurti – žodžiais, garsais ar vaizdais – kalbą. Šitaip dirbtinis intelektas įsilaužė į mūsų civilizacijos operacinę sistemą.

Laikas/erdvė – patirtis (II)

pagal | 2022 04 23

Nesvarbu, ar kokia nors filosofinė kryptis tai svarsto ar ne, visų įvykių ir mąstymo galimybes nulemia laikas (ir erdvė). Net ir pamatinis būties klausimas negali išvengti ryšio su laiku. Tačiau tai nereiškia, kad yra bendrai sutariama, kaip šis fenomenas turi būti apibrėžtas, – turime omenyje vakarietiškų sąvokų nepastovumą ir kitas civilizacijas, kurios pasižymi kitokiu supratimu. Filosofijoje ir moksle laikas yra pagrindinė problema, kurią išsprendęs žmogus suprastų visatą. Bet būtent tokio supratimo siekimas ir kelia didžiausių sunkumų.

Antroje filosofo fenomenologo Algio Mickūno teksto dalyje aptariama erdvės problematika.

Laikas/erdvė – patirtis (I)

pagal | 2022 02 20

Nesvarbu, ar kokia nors filosofinė kryptis tai svarsto ar ne, visų įvykių ir mąstymo galimybes nulemia laikas (ir erdvė). Net ir pamatinis būties klausimas negali išvengti ryšio su laiku. Tačiau tai nereiškia, kad yra bendrai sutariama, kaip šis fenomenas turi būti apibrėžtas, – turime omenyje vakarietiškų sąvokų nepastovumą ir kitas civilizacijas, kurios pasižymi kitokiu supratimu. Filosofijoje ir moksle laikas yra pagrindinė problema, kurią išsprendęs žmogus suprastų visatą. Bet būtent tokio supratimo siekimas ir kelia didžiausių sunkumų.

Pirmoje filosofo fenomenologo Algio Mickūno teksto dalyje aptariama laiko problematika.

Pirmą kartą apie knygas, kurios patiko: Bohumil Hrabal (1)

pagal | 2021 02 27

– Ar skaitei Hrabalo romaną „Aš aptarnavau Anglijos karalių“?
– Ne, neskaičiau.
– Būtinai paskaityk, nepakartojama.

Perskaitęs šį ir kitus Bohumilo Hrabalo kūrinius, buvau paveiktas ir abejojau, ar verta apie juos rašyti, nes dar studentavimo metais galvoje skambėjo vienos profesorės perspėjimas, kaip sudėtinga ir pavojinga rašyti recenziją apie patinkantį autoriaus kūrinį.

Uždengti ir pakeisti

pagal | 2019 02 11

„Aš visuomet kalbu tiesą. Ne visą, nes nėra jokio būdo jos išsakyti. Išsakyti ją visą, paprastai sakant, yra neįmanoma – tam trūksta žodžių. Tačiau per šią neįmanomybę tiesa prisiliečia prie tikrovės.“ (Jacques Lacan)

Pradėti reikia nuo to, kad signifikantų grandinės iškilimas (arba patekimas į ją) tiesiogiai siejasi su tuo, kad ji tiesiogiai koreliuoja – jei rimtai žiūrėsime į Freudo atradimą – su trūkstamu signifikantu viduje arba a priori stokojimu kitame…

Platono ola ir kinas

pagal | 2018 09 15

Platonas savo olos alegorijoje („Valstybė“, 360 m. pr. Kr.) stulbinamai vizualiai aiškina apie pažinimo ir tikėjimo skirtumą, pateikdamas mums tai, ką galime laikyti ankstyviausiu judančių paveikslų teatro aprašymu. Ši trumpa ištrauka yra viena žymiausių filosofijoje. Filosofiškai neišsilavinę žmonės yra pristatomi kaip kaliniai, nuo gimimo prikaustyti požemio oloje ir negalintys matyti nieko, išskyrus judančius šešėlius, krentančius… Skaityti toliau »

Apie mokslą ir tikrovę

pagal | 2015 09 27

Kiek atidžiau sekantis vietinį ir tarptautinį mokslo gyvenimą, tikriausiai visiškai sutiks, kad dabartiniai tiksliųjų technikos mokslų adeptai retai kiša nosį į humanistikos atstovų tyrinėjimų laukus. Vargiai besutiksi tokius renesansiško tipo mokslo vyrus, kokius dar regime, pavyzdžiui, tarp XX a. pirmosios pusės didžiųjų fizikos teoretikų, todėl koks nors fizikas, mėgstantis pasiremti Platonu (kaip Werneris Heisenbergas) ar… Skaityti toliau »