Žymų Archyvai: tiesa

Filosofijos pabaiga ir pagrindinis mąstymo uždavinys

pagal | 2024 01 01

Vokiečių filosofo Martino Heideggerio paskaitos – „Filosofijos pabaiga ir pagrindinis mąstymo uždavinys“ – pavadinimas provokuoja. Juo norima išprovokuoti veikalo „Būtis ir laikas“ (1927) „imanentinę kritiką“, t. y. išnagrinėti šios knygos „pagrindinę patirtį“ ir jos „formuluočių“ tinkamumą neatsisakant būties klausimo perspektyvos. Dėl šio paskutinio persvarstymo Heideggerio projekto raktiniai žodžiai pakinta. Užuot kalbėjęs apie būtį (Sein) ir laiką (Zeit), dabar jis kalba apie prošvaistę (Lichtung) ir čia-esatį (Anwesenheit). Vis dėlto Heideggeris keičia ne tiek sąvokyną, kiek patį mąstymą.

Technikos klausimas

pagal | 2023 05 12

„Technikos klausimas“ (Die Frage nach der Technik) – vokiečių filosofo Martino Heideggerio pranešimas, skaitytas 1953 m. Miuncheno aukštojoje technikos mokykloje.

„Toliau mes keliame technikos klausimą. Klausimas išsiskleidžia kelyje. Todėl visų pirma yra tikslinga laikytis kelio, o ne sustoti prie atskirų frazių ar pavadinimų. Šis kelias yra mąstymo kelias. Visi mąstymo keliai daugiau ar mažiau akivaizdžiai neįprastai nusidriekia per kalbą. Mes klausiame apie techniką ir šitaip norėtume parengti laisvą požiūrį į ją. Požiūris yra laisvas, jeigu jis mūsų egzistencijai atveria technikos esmę. Jeigu mes prie jos prisideriname, pajėgiame patirti technikos prigimtį ir jos ribas.“ (M. Heidegger)

Kas slypi už Aleksandro Dugino „rusiškojo pasaulio“?

pagal | 2022 12 17

Priežastys dėl tebesitęsiančios Rusijos agresijos prieš Ukrainą tebėra įnirtingų ginčų tema. Nors galbūt viena sritis, apie kurią reikėtų daugiau diskutuoti, yra kalba. Savo niuansais garsėjanti rusų kalba pati siūlo užuominų apie platesnę Maskvos ir Vakarų filosofinę schizmą.… Tai, kad Rusija atvirai vykdo savo „rusiškojo pasaulio“ doktriną, „oficialiai“ aneksuodama naujas svetimas teritorijas, verčia atidžiau atkreipti dėmesį į sąvokos „ruskij“ prasmę. Galima net įtarti, kad daugelio bėdų kilmė slypi šiame vieninteliame neapibrėžtame žodyje.

Pokalbiai apie esmes. Apie filosofo egzistencinį tipą

pagal | 2020 08 16

Pradedame dalintis knyga „Pokalbiai apie esmes“, kurioje kalbasi filosofas Arvydas Šliogeris ir aplinkkelietis Virginijus Gustas. Pateikiamame epizode kreipiamas dėmesys į filosofijos ir filosofo suvokimą šiandien: ar apie filosofiją galima kalbėti kaip apie gyvenimo būdą; ar vis dar įmanoma ką nors esmingo pasakyti ne žaidžiant kalbinius žaidimus, o žvelgiant į daiktus bekalbiu teoriniu žvilgsniu, prieš tai atlikus totalinės ironijos judesį kalbos atžvilgiu?

Transcenderas, norėjęs suprasti daiktų ir kalbos santykį: Arvydo Šliogerio atminimui

pagal | 2019 12 27

Filosofo Arvydo Šliogerio darbai kalba patys už save ir tikiu, kad jie dar ilgai mums kalbės. Tiesiog dabar atmintyje iškyla kai kurie prisiminimai, kurie man, anuomet dar visai žaliam studentui, paliko neišdildomą įspūdį. Prisimenu tokius jo žodžius, kai dėl akademinių biurokratinių nesklandumų į pirmą paskaitą atėjau vienas: „Studentams reikėtų lankyti paskaitas. Tik užrašai čia niekuo nepadės, nes mano filosofija yra kaip džiazas, du kartus lygiai taip pat niekada nebūna.“

Ironija kaip egzistencinė Kierkegaardo tiesa

pagal | 2019 08 23

Danų filosofo Søreno Kierkegaardo negalima laikyti tam tikros filosofinės doktrinos steigėju, tačiau kaip tik todėl įmanoma jį paversti daugelio šiuolaikinių filosofinių ir religinių-filosofinių srovių pirmtaku, teigia rusų filosofė ir filosofijos istorikė Piama Gaidenko. Siūlome perskaityti ištrauką iš jos knygos „Estetizmo tragedija: apie Søreno Kierkegaardo pasaulėžiūrą“.

Materialiosios meno tiesos problema V. Sezemano estetikoje

pagal | 2017 01 07

Fenomenologas Dalius Jonkus toliau gilinasi į filosofo Vosyliaus Sezemano (1884–1963) estetiką, bandydamas ją suprasti ankstyvosios fenomenologijos kontekste. Jo manymu, 1970 m. išleidus Sezemano veikalą „Estetika“, filosofas liko nesuprastas, kadangi aktualumą prarado tam tikras ankstyvosios fenomenologijos kontekstas (turimi mintyje Edmundas Husserlis, Maxas Scheleris, Wilhelmas Schappas, Martinas Heideggeris, Dietrichas von Hildebrandas ir kt.) Todėl Sezemanas labiau bandė… Skaityti toliau »